GIMTA MARK WELL CLUB

2012-02-24T04:26:00.001+02:00

2010-02-28T10:58:00.035+02:00

10 patarimų kurie yra neginčytini:

GIMTA MARK WELL STUDIO in facebook

„Vilnius SANA“ SPA centre klientams pradėta teikti Gintaro terapija

2010-02-15T04:30:00.026+02:00

greenbrowser

adopt your own virtual pet!

ANEKDOTAS:

RUSIJOJE RASTAS Ežeras KURIAME GYVENA LOCHNESO ALGA,IR MULKIAI TIKI JOG JI YRA!!

2010-02-15T04:21:00.021+02:00

Žemaičių himnas

Žemaitija tu lizdas senolių
Kurį myli taip mano širdis.
Kiek tų ašarų vargšų žmogelių,
Jau sugėrei,ir gersi dar vis.

Atsibuskite tėviškės sūnūs,
Ir į kova su priešais aklais.
Prispaudimai te gimdo galiūnus,
Ir aprūpina meilės ginklais.

Priedainis ;

Žemaitija tu mūsų mieliausia
Kas gi priežastis mūsų vargų.
Ar užrūstinai Tėvą aukščiausią,
Kad savų nepaguodžia vaikų.

Tavyje sunku rasti ir vietą,
Kur dar neverkia brolis graudžiai.
Nes žemaitį kiekvieną ant svieto,
Žeidžia erškėčio smailūs dygliai.

Ir jie vysta lyg lauko žolynas,
Kur negauna nei lašo rasos
Ir nelabas svetimas kaimynas,
Tyko ryte juos ant visados.

DAINA
GRUPES JONIS

LIETUVA IR MALTA

jamiroquai

Studentai ir himnas

2009-11-09T18:49:00.013+02:00

Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus! Post iucundam iuventutem, post molestam senectutem nos habebit humus.	Taigi džiaukimės, kol esame jauni! Po malonios jaunystės, po sunkios senatvės mus priglaus žemė.
Vita nostra brevis est, brevi finietur. Venit mors velociter, rapit nos atrociter, nemini parcetur.	Mūsų gyvenimas yra trumpas, netrukus pasibaigs. Mirtis ateina greitai, pagrobia mus žiauriai, niekam nebus pasigailėjimo.
Vivant omnes virgines, graciles, formosae! Vivant et mulieres tenerae, amabiles, bonae, laboriosae!	Tegyvuoja visos merginos, grakščios, dailios! Tegyvuoja ir moterys, švelnios, mylinčios, geros, darbščios!
Vivat academia! Vivant professores! Vivat membrum quodlibet! Vivant membra quaelibet! Semper sint in flore!	Tegyvuoja akademija! Tegyvuoja profesoriai! Tegyvuoja kiekvienas narys! Tegyvuoja visi nariai! Visada teklesti!
Vivat et res publica et qui illam regunt! Vivat nostra civitas, Maecenatum caritas, qui nos hic protegunt!	Tegyvuoja ir respublika, ir kurie ją valdo! Tegyvuoja mūsų valstybė, Malonė mecenatų, kurie mus čia globoja!

2009-10-25T20:58:00.003+02:00

http://wiki.answers.com/help/vandal_patrol

KAUNO ARENA AR BAIGZZZ PAGALIAU

2009-09-27T21:41:00.004+03:00

2009-09-05T15:30:00.004+03:00

20090414

Ilgi kaip ir ilgi frazeologizmai
Reikšmė- gyvenimą laikau pakankamai reikšmingu poligonu,kuriame esu išbandomas "Aš"
Žodis "Palyda"- čia palydi tik ne didybė,bet paprastojo angelo globa.
Remontas- kūnų remontas ar traukinių remontas, tai skirtingos jų remonto bazės.
Kova- erelis kovos už savo išlikimą 1000čiu procentu, o kaip su mumis...
Kepinys- apskrudęs ir pajuodęs duonos kepalas, man klasikinis duonos idealas..
Mulas- zoofizikos aiškiaregiai negaletų ižvelgti karvėje mulo savybių, nes sunkiai ji nedirba
Taigi ji ne mulė, o tik kitas kanopinis. Kanopinis- karvė, kanopinis arklys, kanopinis avinas..
Laiptai- patys simboliškiausi ir įdomiausi laiptai Majų piramidžių.Deja deja, bet šiais laiptais
Aš iki šiolei nekopiau.. kopti galima į kalnus,kopti galima į kopų kalvas, kopti galima ir karjeros laiptais
Apolonas- buvo senovės graikų Saulės Dievas, muzikos,mokslo globėjas, bei greitos minties
Dievas. Šiais laikais jis gal būt būtų ir INTERNETO globėjas!

2009-07-11T13:55:00.000+03:00

Uždainuok ir pratęsk su manimi ir Maironiu

2009-05-18T15:47:00.007+03:00

Kai meilės yra tiek daug, jos neišsemsim is širdies... (pratęsk!!)
Grybų šuo amsi po lepšiu Grybų rypų ,Grybų rypų...(pratęsk!!)
Šokinėjo mišku žiburiai, kulkos straksėjo paleistos medžioklių...(pratęsk!!)
Jis buvo alkanas ir meilės alkis jį svaigino..( pratęsk!!)
Žemiečiai sukūrė ir išaukštino tavę, materijos skrodėjau..(pratęsk!!)
Šaltą rytą gatvėje regėjome,kerėplą... (pratęsk!!)

Dabar Maironis:

Graži tu mano brangi tėvyne!!
Šalis kur miega, kapuos didvyriai..( Pratęsk dainuoti!! Tu tai žinai!!)

Išvada: Pradžioje esančios eilutės skaitytojams,nieko nesako, tos dainos yra šio Blogo autoriaus
tad pratęsti būtų kiek sudėtinga,ir net labai sudėtinga. Kas kita mūsų mylimas, Maironis!Su
"Lietuva Brangi" savo lūpose kovojo mūsų partizanai,ar kovojo pokario metu tremtiniai prieš
vargą ir priespaudą Sibire, kai kirto miškus Taigoje ar dirbo uz dyką Kasyklose. . .

Patikėkit šių dienų tremtiniai Lietuvių imigrantai Airijoje, tai pat ne visai laisvi,nes jie girdi
savo aplinkose,nelietuvišką žodį, gatvėse,gamyklose,kur vadovauja jiems angliškai kalbantys
airiai. Padainuot lietuviškai tie mūsų šiuolaikiniai tremtiniai, sau daugiausiai leidžia savo
namuose,kuriuos išsinuomoja dažniausiai is airių.
Na, o Dublino gatvėse ištisus metus skamba dainos, žvanga cimbolai, ir visada yra didžiausias
pagyvėjimas!! Patys airiai yra ypač muzikali ir dainuojanti tauta. Tukstančiai muzikantų,daino
rėlių jų alubariuose traukia treles, griežia smuikais, išlaikydami sąvišką per amžius susifor
mavusį stilių. Jei kasdien fiziškai Dublino miesto centre, vaikšto,perkasi,ar geria alų ir klausosi
muzikos 200000 tūkstančių turistų ir vietinių su atvykėliais emigrantais žmonių. Tai publika
kaip supratote yra gana gausi..

Titanas-kiečiausias-Fluendo

2009-05-01T16:07:00.014+03:00

Jamiroquai titanic music

2009-04-24T20:18:00.000+03:00

2009-04-17T14:35:00.003+03:00

Paieška internete prasideda,nuo tikslo kurio sieki paieškodamas kažką. Tam tikru metu prieš metus aš ieškojau kelionės į Maltą,sau ir savo žmonai. Antrakart aš ruošiausi aplankyti šią salą,ir žinoma pirmakart tai teko garbė savo akimis pamatyti mano žmonai. Žinoma pirmiausiai prieš kažkur keliaujant būsimiems turistams,kurie norėtų gana ekonomiškos kelionės yra kelionių išlaidos. Aš tuomet prieš metus Dubline apibėgau, kelias turizmo agentūras domėdamasis ekonominėmis kainomis, Maltos viešbučiuose, lėktuvų bilietų kainomis. Pasakysiu viską sudėjus kainavo tai 900 euru vidutiniškai 2 keleiviams,už savaitę viešnagės Maltoje. Tai nebuvo kažkas brangaus ar baisaus ko negalėjome sau leisti ar apriboti tokiai kelionei. Tačiau aš pabandžiau susirasti,kelionės paslaugas atliekančią bendrovę virtualioje interneto erdvėje.Ir pasakysiu pavyko rasti gerą parduodančią viešbučius ir kelionių bilietus airių kompaniją iš Cavano miesto.Ji buvo multi-veikli kelionių agentūra parduodanti bilietus kelionėms ir viešbucius,ir Malta mums kainavo daug pigiau.

Trumpai apie Maltą- tai yra sala viduržiemio jūros archipelage,netoli Italijos Sicilijos krantu. Daug amžių ją valdė ivairūs kolonistai,bet ryškiausią beveik,200 metu kolojininį pėdsaką paliko kolonistai anglai. Ir dabar apsilankius salos garsiuose kurortuose, rasime labai daug anglų turistų,atskridusių iš ivairių anglijos miestų.O pastaruoju metu i šią salą skraido ir airiai su Ryanair,kadangi gal "atsibosta" jiems tos Ispanijos,ir reikia to kažko kas primintų jų šalį,kad ir transporto sistema kaip anglijoje.Atskira tema yra Maltos kryžiuočių istorija,ar Maltiečių buitis.

Berods 2006 metais Maltiečiai save laike ,kaip laimingiausia tauta (nematerialiai) pasaulyje. Dar jie turi gilų religinguma,katalikiškumą, apie 70 ar 80 procentu maltiečių reguliariai lankosi savo bažnyčiuose. Ir pabaigai yra tokia jumoreska apie maltiečius. Jeigu iš viso pasaulio sugrižtų namo visi Maltiečių kilmės imigrantai, tai sala paskęstų nuo jų svorio. Nes tikrai sala yra miniatiūrinė

tokio dydžio, koks būtų visas Tauragės rajonas Lietuvoje. Bet čia yra maža sala,bet čia gyvena didi tauta. Malta vista... (Kelionei atminti prieš metus: Balandzio 19 - liktai pakelsiu iš Maltos parsivežtus maltietiškus alaus bokalus).

GRAVATAR

2009-04-17T09:48:00.001+03:00

Kas yra e n f o ir kur yra e n f o ?

Tai airijos gamtos apsaugos visuomeninė organizacija

isikūrusi Dublino mieste,ir čia miesto centre yra jos būstinė,prie

Dame street gatvės,jaukiame pastate.Ten yra kompiuterių centras,su tematiniais monitoriais

apie gamtos apsaugą,klimato atšilimo tematika.Turi ši organizacija didelę biblioteką,kurioje išimti

nai yra gamtosaugos,klimato atšilimo, bei atsinaujinančių energijos išteklių tematinės knygos,

žurnalai. Yra parodos ir plakatų centras. Šioje organizacijoje nekart aš lankiausi laisvu nuo savo

darbo metu,vien dėl tos priežasties, jog čia nemokamai buvo galima naudotis kompiuteriais!

Tačiau apart kompiuterių naudojimo,aš parsiveždavau iš čia namo ivairiausių plakatų,išleistų

tai pat nemokamai to centro lankytojams.Spalvingi plakatai vaizdavo airijos gamtą gyvūnus

bei paukscius. Kas dėl airijos gamtos,visi čia buvę ir apvažinėję airija pasakys tai įstabaus grožio

gamtos šalis,kuri žaliuoja ištisus metus, tikra Smaragdo sala...

2009-04-17T09:04:00.026+03:00

Žaliuojantys gausūs paparčiai miške yra natūralūs fungicidai,kurie būtent tame miško plote palaiko gryną orą. Kodėl paparčius nepuola kenkėjai,todėl kad juose yra veikliosios medžiagos fungicidai,kurie yra kenkejiškų vabalų priešai.Paparčių visumą galima isivaizduoti, kaip gigantišką svogūną su savo eikliomis medžiagomis. Ar paparčiai stipriai kvepia kaip svogūnai? Atsakymas ne,bet miške nerasite sveikesnio augalo kaip papartį!! Be to jų dideliems sažalynams suželti prireikia dešimtmečių. Šiaip paparčių draugyste su medziais yra kenksminga, tiems patiems medžiams,nes suryja šie paparčiai daug reikalingų medziagų,kurie liktų medžiams. Man braidant vasarą po paparčių sažalynus,susidaro ispūdis,kad mano nuosavas miškas yra uzgožtas šių žaliųjų parazitų.Kadangi iš 24 hektarai, kuriuos valdau aš šiame miške ,geras penkiolika hektarų turi daugiau ar mažiau paparčių sąžalynus. Toks retmiškis,palaiko savyje natūralias dešimtmečiais formuotas paparčių pievas. Be abejo šaltesniu vėsesniu vidurdieniu,ir oras šiame miške yra ypatingai švarus,nes kaip minėjau paparčiai grynina orą,kurioje vietoje jie auga ir keroja. Mano miško sudėtis yra klasikinė. Jis yra prieš 70 metų pasodintas mano senelių, pirmiausiai šiame miške yra senųjų pasodintų pušų, per tiek metu natūraliai jos yra išplitusios ir jų yra 3-4 hektarai.Dar yra 3 hektarų eglyno masyvas,ir likusis plotas yra apaugęs beržynais ir drebulynais. Na ir galiausiai ,kokia yra šio miško ekonominė vertė? Žinoma dabartinėmis aplinkybėmis čia ya tik rekreacine,gamtinė biosfera. Žinoma smagu rudenį čia pasirinkti grybų,nes mano miškas yra grybingas raudonviršiais ir baravykais.. Vokiškai mano miškas vadintųsi Gailynen... GAILIS

Erikinių (Ericaceae) šeimos daugiametis, žiemai nenumetantis lapų, 50-100 cm aukščio krūmas. Jaunos šakelės rudos, plaukuotos, o senų šakelių žievė pilkai ruda. Lapai lancetiški, linijiški arba beveik linijiški, 4 mm pločio, 7-50 mm ilgio, odiški, blizgančiu paviršiumi. Žiedai balti, rečiau rausvi, taisyklingi, apie 10 mm skersmens, po 16-25 žiedus susitelkę į ilgus, tankius skėčius. Taurelė maža, sudaryta iš 5 suaugusių lapelių, penkiadantė, pasiliekanti prie vaisiaus. Vainiklapiai 5, balti, nesuaugę, elipsiški, 5-7 mm ilgio. Vaisius – 3-8 mm ilgio, nusvirusi, pailga, daugiasėklė dėžutė. Sėklos šviesiai geltonos, labai smulkios, verpstiškos, 1,5 mm ilgio, suplotos. Žydi gegužę-birželį. Vaisiai subręsta liepą-rugpjūtį.

Paplitimas. Auga pelkėtuose pušynuose, durpynuose, aukštapelkėse. Paplitęs visoje Lietuvoje. Dažnas, ypač pietryčių Lietuvoje.

Veikliosios medžiagos. Visose antžeminėse pelkinio gailio dalyse yra primenančio pelėsių kvapą eterinio aliejaus (pirmamečiuose lapuose – iki 7,5%, antramečiuose – iki 1,40%, pirmametėse šakutėse – iki 1,5%, antrametėse – iki 0,2%, žieduose – 2,3%, vaisiuose – 0,17%). Pagrindinę eterinio aliejaus dalį sudaro ledolis, paliustrolis, cimolas, biciklinis alkoholis, geraniolio acetatas ir angliavandeniai. Lapuose yra glikozido arbutino, raugintų medžiagų.

Paruošimas. Žolė (Ledi palustris herba) (vienmetės viršūnės) pjaunama vaisių brendimo metu, liepą-rugsėjį. Pelkinio gailio augalai yra nuodingi (gali svaigti galva, pykinti), todėl juos reikia rinkti atsargiai. Antrųjų ir trečiųjų metų ūglius pjauti ir rauti draudžiama. Išvalyta žaliava džiovinama paskleidžiant plonu sluoksniu pavėsyje arba džiovykloje iki 40 °C temperatūroje. Žaliava laikoma atskiroje vėsioje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus.

[Pelkinis gailis] Naudojimas. Pelkinio gailio nuoviras vartojamas nuo peršalimo, reumato, bronchito, astminio bronchito, kokliušo, spazminio enterekolito, odos ligų, podagros, slapiosios egzemos, be to jis skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, malšina skausmą, stabdo kraujavimą, laisvina vidurius. Gailio lapų užpilas veikia narkotizuojančiai.

Jauni gailio ūgliai vartojami homeopatijoje sužeidimams, sumušimams gydyti, nuo kraujavimo. Gailių lapų milteliais naikinamos kandys, parazitai. Anksčiau gailių lapus dėdavo į alų vietoje apynių.

Kontraindikacijos. Pelkinis gailis – nuodingas augalas. Nerekomenduojama vartoti daugiau nei 0,5 g miltelių ar 1 šaukšto nuovire per dieną. Perdozavus arba ilgą laiką gydantis pastebimas irzlumas, svaigulys, nemaloni savijauta. Pelkinio gailio preparatai mažina kraujospūdį. Jie nevartojami neštumo metu.

Is www.forest.lt

Darbo grupėje taip pat bus svarstoma, kaip supaprastinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo procedūras. Ūkininkams vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai arba Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, kurie laikomi specialiojo planavimo dokumentais, rengiami siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
Taip pat numatoma išsamiau išnagrinėti galimybes ir pateikti siūlymus dėl statybų, reikalingų gamybinei ir rekreacinei veiklai miško žemėje ir saugomose teritorijose. Problema ta, kad saugomos teritorijos yra nevienodos, tad jose taikomi ir skirtingi reikalavimai. Todėl žmonėms sunku suvokti veiklos reglamentavimo skirtumus nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Miško savininkai susiduria su problemomis remontuodami, rekonstruodami ar statydami gyvenamuosius pastatus ir jų priklausinius kaimuose ir sodybvietėse, kurių teritorija priskirta miškų ūkio paskirties žemei. Dar daugiau problemų kyla asmenims, norintiems plėtoti kaimo turizmą, kitus verslus savo valdos, nes negalima keisti miškų ūkio paskirties žemės į kitą paskirtį. Miškų ūkio paskirties žemėje visai neleidžiama statyti jokių naujų statinių.
Darbo grupė aptars ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, numatytą Statybos įstatyme ir Statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2002, jau renkami pasiūlymai šiai tvarkai tobulinti.
Komiteto pirmininkas E. Pupinis konstatavo, kad statybų leidimo gavimo procedūros ir nustatytų terminų nesilaikymas netenkina žmonių, todėl žmonių pasipiktinimą keliančią tvarką privalėsime keisti.
Darbo grupė iš suinteresuotų asmenų laukia pasiūlymų dėl nurodytų ir kitų su statybomis kaime susijusių problemų (dėl žemės paskirties keitimo, architektūrinio tvarkymo nuostatų, miško žemės keitimo į žemės ūkio naudmenas ir kt.). Visi suinteresuoti asmenys pasiūlymus gal teikti faksu (8 5) 239 6419, el. paštas lemich@lrs.lt, tel. (8 5) 239 676 Seimo Kaimo reikalų komiteto informacinis padalinys.

Miškų įstatymo klausimu - gąsdinimo apokaliptiniais baubais taktika

Senieji Majų kalendoriai yra išpranašavę, kad pasaulio pabaiga atsliūkins 2012-aisiais. Žinoma, jie neteisūs. Apsirikta mažiausiai metais. Pasigilinus į pastaruoju metu įvairiuose žiniasklaidos kanaluose itin dažnai tiražuojamus apokaliptinius išvedžiojimus apie Lietuvos miškus ir saugomas teritorijas, peršasi išvada, kad pasaulio pabaiga mūsų kraštą ištiks šį kovą. Tada Seime bus pradėti svarstyti Miškų įstatymo pakeitimai,- ironizuoja naujienų portalas Alfa.lt 2011-01-31 Renaldo Gabarto straipsnyje "Kam atiteks Lietuvos miškai?"

lietuvosmiskai.lt komentaras: Matyt mažai yra sričių, kurios sukelia tokius aršius debatus, kaip jau kelinti metai svarstomos Miškų įstatymo pataisos.Neįsigilinusiam pašaliečiui gali pasirodyti, kad debatai vyksta tarp gamtą neva siekiančių apginti nuo niokojimo aplinkosaugininkų ir norinčių įsikurti nuosavoje žemėje nuosavybę atgavusių ar įsigijusių piliečių, kurie neva tik ir gviešiasi sunaikinti žaliajį šalies rūbą. Tačiau ar toks žiniasklaidoje piešiamas vaizdas atspindi realią situaciją?
LR Konstituciniam Teismui 2009 m. birželio 22 d. byloje Nr. 16/07-17/07-20/08 nutarimu konstatavus, jog LR Vyriausybė negali nustatyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos praktiškai sustabdė bet kokis infrastruktūros objektų ar statinių statybą miško žemėje. Tuomet sklido kalbos, jog toks pačioje LR Prezidento V.Adamkaus kadencijos pabaigoje priimtas sprendimas galimai buvo sąlygotas tuometinio Prezidento palaikomių aplinkosauginių veikėjų, nuosekliai įgyvendinančių draudimų bei ribojimų politiką nuolat didinamuose saugomų teritorijų plotuose. Nebuvo atsižvelgta net į LT Konstitucinio teismo teisėjo Egidijaus Šileikio atskirąją nuomonę, o vėliau KT net nesiėmė aiškinti savo sprendimo net tuometinėje byloje dalyvavusios Aplinkos ministerijos prašymu. Rezultatas toks, kad statybos miškų ūkio paskirties žemėje negalimos, o pakeisti tikslinę žemės paskirtį irgi nėra jokių teisinių galimybių kol nebus pakeistas nuo 2009-jų metų Seime svarstomi Miškų įstatymo pakeitimai. Sustojo bet kokie valstybinės svarbos infrastuktūriniai projektai (pvz.: elektros tiltas su Lenkija, Rail Baltica ir kt.), jau nekalbant apie žemės ir miškų savininkų galimybes atstatyti sodybas, renovuoti ir rekonstruoti statinius, priskirtus net ne miškui, o taip vadinamai miškų ūkio paskirties žemei. Valstybės institucijos, iki šiol į kairę ir dešinę laisvai priiminėjusios vis naujus draudimus, šiuo metu patekusios į aklavietę. Valstybiniai šimtų milijonų vertės projektai negali būti įgvendinami, o atskirų politikuojančių ekokratų pastangomis, pasitelkus aplinkosaugininkus radikalus, keliamas pastovus triukšmas ir taip blokuojami miškų įstatymo reikiamų pakeitimų priėmimas Seime.
Prisimenant garsiąją frazę: "Kas galėtų paneigti, kad ... ".

Keletas citatų iš straipsnio Alfa.lt portale:

<...>

Baubų taktika

Kad būtų aiškiau, apie ką kalbama, pateiksiu dvi ištraukas iš priešingose barikadų pusėse sukurtų tekstų.

„Kai didelė visuomenės dalis kenčia nepriteklių, vos ne badauja ir galvoja apie emigraciją, kai kurios valdžioje įsitvirtinusios grupuotės, tenkindamos privačius interesus, visais įmanomais būdais stengiasi Seime „prastumti“ naujus gamtos užvaldymo ir išgrobstymo planus bei sugriauti sunkiai ir ilgai kurtą valstybės saugomų teritorijų sistemą. Kiek buvo kalbėta, rodyta ir piktintasi dėl aptvertų ežerų – kur rezultatas? Dabar gresia kitas žingsnis „pirmyn“ – norima aptverti ir niokoti miškus“, – rašoma judėjimo „Už gamtą“ pranešime spaudai.

<...>

Svetimi savo žemėje

Tuo tarpu dalis miškininkų, ir ypač privačių miškų savininkų, situaciją mato visiškai kitaip.

„Šiandien gyventi saugomose teritorijose – kraupi bausmė vien dėl to, kad čia kadaise gyveno ar tebegyvena seneliai ir tėvai, atgavę savo žemės nuosavybę, bet praradę vertybinius pamatus, laisves ir teises būti savo laimės kalviais. O kai tik įstatymų leidžiamoji valdžia puola taisyti ir tobulinti žmogaus lūkesčius žlugdantį įstatymą, nieko gero tikėtis neverta“, – rašoma reportaže iš neseniai vykusios Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) surengtos konferencijos „Kaimo plėtros ir aplinkosaugos iššūkiai: dabartis ir ateities perspektyvos“.

<...>

Mūsiškių miškų plotai, oficialiais skaičiavimais, šiuo metu viršija 33 proc. (per Nepriklausomybės metus šis skaičius ūgtelėjo bemaž 4 proc.). Šeimininkauti čia taip pat privalu laikantis griežtų taisyklių. Pasak LMSA pirmininko Algio Gaižučio, privačių miškų šeimininkų elgseną apibrėžia 29 teisės aktai, todėl panorėjus nubausti galima bet ką ir bet kada...

Kalbėdamas apie šiuos dalykus, nusipelnęs Lietuvos miškininkas Algirdas Antanas Brukas uždavė retorinį klausimą: kokių galimybių turi nuosavoje valdoje besitvarkanti šeima, gyvenanti saugomoje teritorijoje? Jo manymu, šiandien žmogus laikomas gamtos priešu.

„Priimamuose aktuose stinga ne tik ekonominių pasekmių vertinimo, bet ir socialinių klausimų reglamentavimo. Jie tarytum tyčia skandinami miglose. Jei saugomų teritorijų planavimo dokumentuose būtų aiškiai nurodyta galimų naujų statybų vietos ir jų reglamentas, žmonių gyvenimas būtų paprastesnis. Tačiau tuomet nebūtų skandalų. Juk taip populiaru kilti į kovą prieš bet kokias statybas“, – samprotavo A. Brukas.

<...>

„Daugybė objektyvių rodiklių ir ekspertų studijų patvirtina, kad Lietuvoje miškų ūkis organizuotas ir tvarkomas pagal visame civilizuotame pasaulyje priimtus darnaus miškininkavimo principus. Kasmet rengiamos ir tarptautinėms institucijoms teikiamos detalios ataskaitos rodo, kad bendrame Europos kontekste atrodome tikrai neblogai. Miškai sertifikuoti pagal visuotinai pripažįstamus standartus ir t. t. Ginčai, kaip tvarkytis dar efektyviau, tarp socialinių partnerių vyksta nuolat, ir tai yra visiškai natūralu“, – samprotavo [Miškų departamento direktorius ] Valdas Vaičiūnas.

Pilną Renaldo Gabarto 2011-01-31 straipsnį "Kam atiteks Lietuvos miškai?" skaitykite naujienų portale Alfa.lt

A.Medalinskas. Miškų įstatymas: tikrieji sklypų paveldėtojai lieka nuskriausti

Alvydas Medalinskas, www.DELFI.lt

2011 birželio mėn. 22 d. 18:25

Šią savaitę ieškodami gražiame Lietuvos pušyne paslaptingo paparčio žiedo, prisiminsime ir praėjusią savaitę įsigaliojusias naujas Miškų įstatymo pataisas, kurių dėka tie miškai dar išliks ir nebus iškirsti. Vis dėlto, vertinant šį Seime priimtą įstatymą, lieka taip ir neaišku, ką su savo mišku gali daryti miškų savininkai ir ar įgyvendinant teisingumą vienos Lietuvos piliečių dalies atžvilgiu, nebuvo galima to pritaikyti ir kitiems.

Nuo pat pirmos dienos prabilus apie Miškų įstatymo pataisas, sukėlusias tiek šurmulio, kalbėta tarsi apie dvi oponuojančias stovyklas, iš kurių kiekviena turėjo savo interesų ir rėmėsi Konstitucijos nuostatomis. Tačiau šešėlyje liko kita pusė, kuriems žodžiai apie konstitucines normas ir teisingumą yra tik priedanga, o svarbiausia, netgi ne verslo interesai, kurių vardan jie yra pasirengę naikinti Lietuvos miškus.

Tačiau pradėkime nuo žvilgsnio į Konstituciją. Priėmus dabartinę Miškų įstatymo redakciją laimėjo tie Lietuvos piliečiai, kurie norėjo, kad miškai ir toliau, kaip teigia Konstitucijos 47 straipsnis, priklausytų Lietuvos Respublikai, o tai reiškia - visiems piliečiams. Juk norime, kad niekas nedraustų laisvai naudotis šiuo mūsų turtu, vaikščioti, kur norime, rinkti uogas, grybus, pagaliau tiesiog mėgautis gamta.

Nepavyko išgirsti argumentų ir sugebėti atskirti padorių miško savininkų interesų nuo tų, kurie apeidinėja įstatymus arba juos perka.

Tačiau kita pusė taip pat turėjo savo konstitucinių argumentų ir nemažiau stiprių. Konstitucijos 23 straipsnis skelbia, jog nuosavybė yra neliečiama, o 32 straipsnis teigia, kad kiekvienas pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tiesa, pastarajam straipsniui yra numatyta ir išlyga, kurioje sakoma, jog ši teisės gali būti suvaržoma įstatymu, jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai ir vykdant teisingumą.

Ar buvo galima atrasti pusiausvyrą tarp šių dviejų pusių konstitucinių argumentų, kad po Miškų įstatymo priėmimo nesusidurtume su situacija, kai viena Lietuvos piliečių pusė laimi viską, o kita pusė jaučiasi pralaimėjusi, nors turi taip pat teisėtų lūkesčių ir juos gina nemažiau svarbios konstitucinės nuostatas, kurių Lietuvos įstatymai neturėtų ignoruoti.

Priimant šį įstatymą tie Lietuvos piliečiai, kurie norėjo laisvai naudotis miškais kaip valstybės ir savo turtu, prie tų „blogiečių“, ieškančių tik savo interesų, priskyrė miškų savininkus, kuriems verčia ir miškų naikinimo nuodėmę. Esą šie įgyja miško sklypus tik tam, kad galėtų kirsti medžius ir pasipelnyti per trumpą laiką, o savininkai sako, kad priešingai, vartotojišku požiūriu į miškus pasižymi tie, kurie čia jaučiasi kaip svečiai, bet atvykę čia tiek šiukšlina ir niokoja, kad savininkai vėliau turi daug vargo visa tai iškuopti. Be to, jie teigia, kad mišką daugiau kerta ne savininkai, o valstybė.

O tada ir kyla klausimas, kiek iš tikrųjų informacijos apie miškų būklę turėjo Seimo nariai, Prezidentūra ir Lietuvos gyventojai šio įstatymo svarstymo metu? Jeigu iš tikrųjų Lietuvoje miškai vis labiau iškertami, o iškirtus jei ir užsodinami, tai labiau menkaverčiais, greičiau užaugančiais medžiais nei ilgametėmis pušimis ir kas tuomet tai daro. Ir ar daro pagal įstatymus?

Jeigu didžiąją miškų dalį iki šiol Lietuvoje valdo valstybė, vertėtų taip pat pasidomėti, ar kai kurie už miškų priežiūrą atsakingi urėdai nevykdo veiklos, prasilenkiančios su įstatymu? Ar valstybės institucijos patikrino, kiek šias atsakingas pareigas užimančių pareigūnų ir jų šeimos narių gyvena pagal pajamas? Jei jų gyvenimas tokių pajamų neatitiktų, akivaizdu, kad šis papildomas turtas galėjo atsirasti tik iš mūsų visų turto: miško. Kita vertus, esant dabartiniams įstatymams kyla klausimas, o ką savininkui daryti su mišku. Šie žmonės atsiduria dviejų konstitucinių nuostatų sankirtoje, kai iš vienos pusės miškas yra valstybės nuosavybė, o iš kitos pusės tapo ir jų.

Pažvelgus į miško savininko atsakomybę ir pareigas už turimą miškų plotą, o iš kitos pusės - į įstatymu suteiktą galimybę kažką šioje savo nuosavybėje daryti, matosi didžiulis neatitikimas. Jeigu mišku pagal Konstituciją privalo turėti galimybę džiaugtis visi, tai kodėl, pagal Lietuvos įstatymus, miško savininkai turi atsakyti už šiukšles jų miško teritorijoje ir dar mokėti baudą, jeigu kokie nors apsilankę inspektoriai jas ten surastų.

Joks žmogus nenorės gyventi apterštoje teritorijoje, o jei tos šiukšlės ten nepastebėtos ir atsiras, tai greičiausiai bus padarę tie, kurie į mišką žiūri kaip į niekieno turtą. Lietuvoje taip iki šiol ir nesutvarkyta reali įstatyminė atsakomybė tų, kurie iš tikrųjų teršia mišką. Ir, deja, ne vienas paliks šiukšles miške, galvodamas, kad gal į tą vietą ir nesugrįš, o jei ir grįš, tai bus kam tas šiukšles ir be jo iškuopti.

Žvelgiant į privačią veiklą miškuose, kyla klausimas, kodėl, pavyzdžiui, didesnius miškų plotus turintys savininkai negali turėti teisės organizuoti medžioklės savo miškų plotuose ir už tai gauti pajamų, jeigu, kaip teigiama, dabar Lietuvoje laukinių žvėrių yra per daug ir jų gausus buvimas net daro žalą žemės ūkiui. Remiantis nomenklatūrinėmis tradicijomis, dar ankstesnės valdžios laikais buvo priimtas įstatymas, kad ši medžioklė yra leidžiama tik valstybės miškuose (kas sudaro galimybę didžiulei korupcijai), kažkodėl tikinant, kad miškuose, kuriuos valdo arčiau valdžios stovintys asmenys, tą medžioklę organizuoti galima, o kitur šiukštu – ne. Ar ne todėl, kad pačiame Seime sėdėjo tokio įstatymo lobistai.

Bet svarbiausia, kiekvienas žmogus turi galimybę tiesiog būti miške, o miško sklypo savininkas, galbūt prie ežero ar upės, galėtų turėti ten kažkokį būstą, kur galima būtų apsistoti, o ne šiaip vaikščioti po mišką ir džiaugtis, kad jis tavo. Nesu miško sklypo savininkas, tačiau bandau suprasti tų žmonių nuotaiką, kurie turėdami šią nuosavybę, gali ja tik grožėtis, kaip galėtų grožėtis ir valstybiniu mišku. O jeigu tai tavo atgautas sklypas, o ne nupirktas ar atskraidintas, kaip pas mus įprasta, tai ar draudimais yra įgyvendintas teisingumas šių žmonių atžvilgiu?

Jeigu tai tavo atgautas sklypas, o ne nupirktas ar atskraidintas, kaip pas mus įprasta, tai ar draudimais yra įgyvendintas teisingumas šių žmonių atžvilgiu?

Jeigu žmogus tą žemę pats paveldėjo, gal jis ir galėtų turėti platesnes galimybes statyti ten būstą. Jeigu kitiems tai yra draudžiama daryti, bijant įstatymų apėjimo, valdininkų papirkimo. Ir galbūt galima būtų statyti ne tik ant ankstesnių pamatų. Gal reikėtų pasvarstyti ir apie teisės aktus, kad tokiose jautriose vietose dygtų ne didžiulės vilos, o mažesnio ploto būstas, nedarantis žalos gamtai, kaip Skandinavijos kraštuose.

Gyvenimas per daugiau nei pusę amžiaus nuo to laiko, kai sklypas buvo nusavintas, stipriai pasikeitė. Kodėl savininkas atgauto sklypo, kuriame gyveno tėvai ar seneliai, negali pastatyti būsto ten, kur nori, žinoma, gerbdamas draudimą nestatyti jo prie pat vandens telkinio. Ar tai nebūtų tas tikrasis teisingumas atskirti nukentėjusiųjų palikuonis nuo vertelgų, kurie sklypus ėmė žinodami, kad juose pagal įstatymus galima tik kirsti mišką (ir tai su įvairiais draudimais), todėl tikėjosi įstatymus arba apeiti, arba pakeisti, radę priėjimą prie Seimo narių.

Miškų įstatymo priėmimo išvakarėse kavinėje tapau liudininku tokių sklypų vertelgų pokalbio, kurio metu jie taip garsiai svarstė, kodėl Seimo nariai privalo priimti įstatymą, atveriantį duris statyboms miške ir padidinantį jų pusdykiai įgytų sklypų vertę, kad to nebuvo galima neišgirsti. Jei tikėti nugirstais svarstymais, tai ne vienas Seimo narys turi miško sklypų, arba jų turi artimieji, o liūdniausia – neva kai kuriems iš Seimo narių tokius sklypus jie patys suteikė, kad šie ,,teisingai“ nubalsuotų. Kiek tuose žodžiuose buvo tuščių kalbų, o kiek realybės, turėtų parodyti tyrimas, apie kurį buvo prabilta Seimo salėje po šio įstatymo priėmimo. Žinoma, jeigu šis tyrimas nebus nenugesintas, kaip anksčiau labai įtakingų „žemgrobių“ byla.

Visa tai rodo, kad Seimas gali būti ne šiaip lobistinių interesų išraiškos vieta, bet net labai purvinų interesų, nors, žinoma, ir šiame Seime yra padorių politikų. Bet dėl tų paplitusių neaiškių interesų gynėjų, ne vienas dienos šviesą išvydęs įstatymas kelia džiugesį net ir tada, jeigu jame tik minimaliai pridaroma korupcinių skylių. Šiuo požiūriu po prezidentės veto priimta Miškų įstatymo redakcija yra geras pasiekimas.

Bet jį priimant nepavyko įveikti kitos bėdos: išgirsti argumentų, kurie atstovauja kitą proceso pusę, ir sugebėti atskirti padorių miško savininkų interesų nuo tų, kurie apeidinėja įstatymus arba juos perka. Ir negali sakyti, kad ši įstatymo redakcija, kai tikrieji savininkai nieko savo sklype negali daryti, vertelgų netenkina, todėl reikia pasvarstyti, ką daryti, kad suteiktumėm padoriems žmonėms viltį. Kitaip šiuos draudimus supratę žmonės, atgavę tėvų ir senelių turėtus miško sklypus, gali neatsispirti ir parduoti juos pusdykiai tiems vertelgoms, kurie, įgavę dar daugiau šio turto, vėl bandytų stumti įstatymą Seime savo naudai.

Tačiau kol to dar nėra, galime džiaugtis poilsiu miškuose Joninių naktį, neužmiršdami atsakomybės už švarą ir tvarką. O per vasarą pamąstyti, kas turėtų būti padaryta Seime, kad ten negimtų įstatymai, tiesiantys kelią neaiškiems įvairių verslo grupių interesams, radusių savo užnugarį parlamente.

Kad gimtų įstatymai, leidžiantis matyti daugiau teisingumo Lietuvoje. Tai ir būtų mūsų paparčio žiedas, kurį, tikiu, daugelis Lietuvos gyventojų norėtų savo krašte rasti.

Laisvalaikis,raudonmedis,miškas

2009-04-14T15:20:00.002+03:00

Raudonmedis: Pabegau palikęs Raudonmedžio rojų; Miškas: Į žaliąjį mišką kur visados;

Laisvalaikis: Man paruoštos vaišės.... Miškas: Kur puošniai keroja; Miškas: Gigantiška

Girių karaliaus barzda; Jisai ant vaivorykštės,kabančio tilto; Laisvalaikis: Išgaidrintą

Popietę rymo dažnai; Ir mano klajūnišką nerimą tildo; Miskas: Šilti gervuogynais kvepėjo

delnai; Ištrauka is Alekso Churgino..

Ilgi kaip ir ilgi frazeologizmai

2009-04-14T03:06:00.006+03:00

Reikšmė- gyvenimą laikau pakankamai reikšmingu poligonu,kuriame esu išbandomas "Aš"
Žodis "Palyda"- čia palydi tik ne didybė,bet paprastojo angelo globa.
Remontas- kūnų remontas ar traukinių remontas, tai skirtingos jų remonto bazės.
Kova- erelis kovos už savo išlikimą 1000čiu procentu, o kaip su mumis...
Kepinys- apskrudęs ir pajuodęs duonos kepalas, man klasikinis duonos idealas..
Mulas- zoofizikos aiškiaregiai negaletų ižvelgti karvėje mulo savybių, nes sunkiai ji nedirba
Taigi ji ne mulė, o tik kitas kanopinis. Kanopinis- karvė, kanopinis arklys, kanopinis avinas..
Laiptai- patys simboliškiausi ir įdomiausi laiptai Majų piramidžių.Deja deja, bet šiais laiptais
Aš iki šiolei nekopiau.. kopti galima į kalnus,kopti galima į kopų kalvas, kopti galima ir karjeros laiptais
Apolonas- buvo senovės graikų Saulės Dievas, muzikos,mokslo globėjas, bei greitos minties
Dievas. Šiais laikais jis gal būt būtų ir INTERNETO globėjas!