Jūs turtingas? Puiku. Bet bloga žinia, kad tikriausiai esate baisus sukčius. Mokslas taip sako.
Mąstymas apie laiką skatina mus suvokti, kas esame. Fotodiena.lt nuotr.
Pinigai verčia mus melagiais ir sukčiais. Netgi galvojimas apie juos gali versti elgtis neetiškai. Štai kaip atgauti savo skrupulingumą.
„Didesnis turto ir padėties troškimas gali skatinti neblogus veiksmus,” rašė Paulas Piffas iš Kalifornijos universiteto Berklyje plačiai cituojamame darbe, parodydamas, kad „aukštesnioji klasė“ labiau linkusi meluoti, apgaudinėti, pažeisti kelių eismo taisykles ir netgi atimti saldainį iš vaiko.
Sukčiais mus daro ne tik pinigų turėjimas. Netgi galvojimas apie juos – žvilgančias auksines monetas, pinigų medžius, metines premijas – didina tikimybę pasielgti neetiškai. Naujas tyrimas šią savaitę ne tik parodo nemoralumo intoksikaciją pinigais, bet ir siūlo paprastą sprendimą: Kai žmonės verčiami galvoti apie laiką , o ne pinigus, jie tampa introspektyvesni ir mažiau linkę daryti pikta.
Keturiuose eksperimentuose, Francesca Gino (Harvardo verslo mokykla) ir Cassie Mogilner (Whartonas) pirma subjektams pateikė žodžius, susijusius su pinigais arba laiku. Tada paprašė atlikti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, skaičių matricas ir sakinių sudarymo testus. Dalyviai galėjo meluoti apie savo pasiekimus ir gaudavo atlygį pinigais už kiekvieną atliktą užduotį.
Beveik 90 procentų dalyvių, kurie iš pradžių buvo skatinti galvoti apie pinigus, sukčiavo, tuo tarpu iš skatintų galvoti apie laiką, sukčiavo tik 42 procentai.
Profesorės padarė išvadą, kad mąstymas apie laiką skatina mus suvokti, kas esame. Introspekcija daro mus nuoširdžiais, nes vertiname save ilguoju periodu, o ne susitelkiame į aiškią trumpalaikį sukčiavimo naudą. „Netgi geri žmonės gali elgtis, ir dažnai elgiasi, blogai,“ sakė Gino e. laiške. „Moralę vertinantys žmonės taip pat gali elgtis neetiškai, jei sugeba įtikinti save, kad jų elgesys nėra nemoralus.“
Ankstesniame tyrime Gino ir bihevioristinės ekonomikos ekspertas Danas Ariely'is spėjo, kad nesąžiningumą lemia kūrybingumas. Parašantys daugiau romanų, pateikiantys daugiau naudingų idėjų žmonės, žiūrint bendrai, gali sugalvoti ir kūrybingų neetiško elgesio pateisinimo būdų. („Taip, aš ją atleidau, bet ji savo potencialą geriau išnaudoti gali kitoje srityje“; „Nevagiu iš šio nacionalinio banko, o prisitaikau prie savaime suprantamų subsidijų, kuriomis jis naudojasi, kaip „Per didelė, kad bankrutuotų“ institucija“; etc) Kūrybingo mąstymo stimuliavimas tyrime paskatino nesąžiningą elgesį, išplaudamas liniją tarp moralės ir amoralumo.
Bet šiame tyrime Gino parodė, kad liniją tarp gėrio ir blogio žymi introspekcija. „Tam tikra prasme, ji sumažina gebėjimą užsiimti kūrybingais savo veiksmų pateisinimais,“ sakė ji.
Gali kilti pagunda nurašyti vieną kontroliuojamą eksperimentą. Bet įrodymai, kad pinigai gadina mūsų moralę, gilesni, nei vienas tyrimas: Ginos ankstesnis tyrimas, kad esame labiau linkę sukčiauti, prieš tai išvydę tūkstančius vieno dolerio banknotų, nei tik keliasdešimt, Piffo tyrimas apie saldainį iš vaiko vagiančią „aukštesniąją klasę", pranešimą, kad esame dvigubai labiau linkę išduoti partnerį, jei prieš tai išgirstame žodžius „Wall Street“, ir taip toliau. Kai vis sužinome, kad pelningiausi mūsų šalies sektoriai karts nuo karto užgniaužia savo gėrio ir blogio skyrimo jausmą, gal mums derėtų užgniaužti savo netikėjimą.
Šeimų vyrai dalijasi išgyvenimo už lietuvišką algą strategijomis
Klausti vyrą, kiek uždirba - toks pat netaktas, kaip domėtis moters amžiumi. Tačiau keli vyrai DELFI atvėrė savo pinigines: pasidalijo išgyvenimo strategijomis ir papasakojo, kaip sekasi išlaikyti šeimas.
Pirmasis DELFI pašnekovas - Irmantas Dunčia, keturiasdešimtmetis sociologas, prieš septynerius metus metęs samdomą darbą ir su žmona Vilniuje įkūręs nedidelę baldų projektavimo ir gamybos įmonę, vėliau UAB „Skanulis“ - tarp Naujamiesčio gyventojų populiarią „Fėjų kepyklėlę“.
V. Dunčia savęs nepriskiria keliems procentams Lietuvos gyventojų, „kurie varto milijonus“, tačiau „nėra ir iš tų, vos besiverčiančiųjų“. 5 asmenų šeimos vidutinės mėnesio pajamos svyruoja tarp 4-5 tūkst. litų.
„Gal priklausytume viduriniajai klasei, kurios dabar nelabai ir yra, nes didelė dalis žmonių gyvena pakankamai sunkiai“, - sakė vilnietis.
Šeima už paskolą nusipirkusi butą. Tačiau, kaip sako Irmantas, ne milijoninį, o kainavusį 120 tūkst. litų, tad „paskolos mokėjimai dar pakenčiami, siekia 500-600 litų per mėnesį“.
„Žiemą, aišku, šildymas daug kainuoja, apie 500 litų. Kažkaip nežmoniškai daug išdeginam elektros, nors, atrodo, tyčia šviesos nepalikinėjam, vien karšto vandens sunaudojam už 200-300 litų. Kai viskas susideda, gaunasi didelės sumos“, - sakė I. Dunčia.
Būtiniausi mokėjimai už vaikų būrelius, kišenpinigiai, pinigai jų pietums tėvams kainuoja dar tūkstantį litų, nes visi trys vaikai lanko muzikos mokyklą, o abi paauglės dukros dar ir šokius.
„Didelių dienpinigių vaikam neduodame - po 20 ar 30 litų per savaitę, bet vis viena per mėnesį keli šimtai išeina. Dar prisideda gimtadieniai, nes esame bendraujantys žmonės ir norisi pasveikinti artimuosius“, - vardijo DELFI pašnekovas.
Ieškodamas aprangos I. Dunčia sakė nenurašantis Gariūnų ir išpardavimų.
http://tiesos.wordpress.com/author/gailynen/
„Neperkam jokių vardinių drabužių ar batų. Mūsų su žmona poreikiai nėra dideli. Tačiau merginos jau pardeda prašyti drabužių ir batų su tam tikromis etiketėmis“, - sako Irmantas. - Jeigu pasižiūri, kad batai kokybiški, odiniai, nuperki ir už 200 litų. Bet kai pasako, kad reikia „Converse“ ir parodo tuos pačius „inkariukus“, kuriuos mes nešiojom, tik su kitokiu užrašu... Už tą gumą man nekyla ranka mokėti pusantro šimto litų. Ir tada namuose vyksta karas - dėl to užrašiuko“, - juokiasi trijų vaikų tėvas, pripažindamas, kad kartais vaikams nusileidžia ir nuperka kokią nors nesąmonę.
„Pirkau kepą - paprastą kepurėlę nuo saulės - už 100 litų! Šiaip jos kainuoja 20-30 litų, bet reikėjo su specialia emblema“, - prisiminė vilnietis, pastebintis, kad augant dukroms auga ir išlaidos apavui, drabužiams, o ypač kūno priežiūros priemonėms.
Vasarą šeima išleidžia pastebimai mažiau pinigų. „Kai atiduodame vaikus seneliams, galim pragyventi už tikrai nedidelę sumą - tūkstantį litų su viršum. Nes vasarą nereikia mokėti už šildymą, karštas vanduo ne tiek kainuoja: nebelieka eilės prie vonios, kai visa šeima turi nusiprausti“, - vardija Irmantas.
Tačiau visada atsiranda nenumatytų išlaidų. „Jei jų nebūtų, gal ir nereikėtų tų 4-5 tūkst. litų per mėnesį išleisti. Tačiau tai mašina „pareina“, jos remontui reikia sumokėti 1,5 tūkst. litų, tai iš viso reikia pirkti naują, kas 4-5 metus tam išleisti po 12-15 tūkst. litų“, - skaičiuoja DELFI pašnekovas.
Stiprus užnugaris - artimieji
Kai vaikai buvo maži, po kelis šimtus litų per mėnesį buvo išleidžiama jų sveikatai. „Dabar pasveiko. Bet yra Kalėdos. Su gimine bendraujame labai artimai, bent dvidešimčiai žmonių reikia dovanų, tad per Kalėdas joms išleidžiame apie 2 tūkst. litų. Dabar jau visiems nebeperkame, traukiame lapelius, bet vaikams vis viena perki, o 10 litų dovanai neužtenka“, - pastebi I. Dunčia.
Labai didelis ramstis šeimai yra Irmanto žmonos tėvai, kurie turi sodą, todėl bulvių, kopūstų, uogienių pirkti nereikia.
„Grįždami iš jų prisikrauname pilną bagažinę. Savus obuolius valgome nuo rudens iki pavasario. Atsivežam ne tik konservuotų grybų, bet ir žuvies konservų, nes uošvis - žvejys. Tai yra didelė parama ir visų pirma - kita sveikata, nes nereikia pirkti netikrų pomidorų“, - atkreipia dėmesį vilnietis.
Giminės parama ir vien žinojimas, kad, jeigu kas, padės, V. Dunčios įsitikinimu, yra labai didelis dalykas. Tačiau stiprus užnugaris reiškia ne tik tai, kad prireikus tu sulauki pagalbos, bet kad ir pats turi padėti.
„Kai turi tvirtą užnugarį, o tau minusinis mėnuo, nėra streso, kad eisi į gatvę, tau atjungs vandenį ar elektrą, nes iš artimųjų trumpam ar ilgesniam laikotarpiui galėsi pasiskolinti. Daug sunkia žmonėms, kurių ryšiai su tėvais ir kitais giminėmis nutrūkę. Nes niekas iš gatvės tau nepadės. O jei neuždirbi, tai ir paskolų negausi“, - sako „Fėjų kepyklėlės“ savininkas.
Pradedant verslą šeimai reikėjo investicijų, tad čia irgi pagelbėjo artimieji, ypač žmonos sesuo.
Nedirba nuo aušros iki sutemos
Ir anksčiau šeima rinkdavosi darbus, kur nėra viršvalandžių, kad galėtų prižiūrėti vaikus, išeiti namo jeigu reikia.
„Aš ir dabar pusę dienos dirbu taksistu šeimoje, o ne bandeles vežioju. Panašiai ir baldų projektavimo įmonėje: neprisiimam po 15 klientų per mėnesį. Dirbam tiek, kad galėtume pragyventi, bet ir liktų laiko sau”, - sako keturiasdešimtmetis.
Irmantas neneigia, kad jam yra buvę sunkių momentų, kai be artimųjų pagalbos nebūtų išsivertęs, tačiau pabrėžia, kad labiausiai gyvenimo kokybė pasikeitė tuomet, kai atsisakė samdomo darbo pardavimų srityje.
„Po studijų įvairiose įmonėse dirbdavau komercijos direktoriumi, pardavimų vadovu, todėl iš manęs daugiausiai reikalaudavo. Gerai kai tavo pardavimų kreivė kyla, bet taip negali būti nuolat. O kai kažkas sušlubuoja, lieki pats kalčiausias. Arba ateina neišsimiegojęs viršininkas ir tave nutarkuoja“, - nostalgijos praeičiai nejaučia vilnietis.
Pradėję dirbti sau Dunčios „pasigavo“ jų šeimai tinkantį darbo ritmą, apsibrėžė poreikius ir darbo krūvį.
„Kažkada savo darbuose galėjome padaryti didesnę karjerą, bet sąmoningai rinkomės tokius darbus, kad būtų galima prižiūrėti vaikus ir išeiti jų slaugyti, jei susirgo. Čia irgi dirbame be įtampos, o tokį atlyginimą, kokį samdomiems darbuotojams siūlo darbdaviai, užsidirbame tam skirdami mažiau laiko“, - lygino Irmantas.
Mėgsta aktyvų laisvalaikį
Nebūtiniems dalykams šeima pinigų nešvaisto, į užsienio keliones kasmet nevažiuoja.
„Kai kada savaitgalinę kelionę užskaitai kaip didelę išvyką, o kad 2-3 savaitėms išvažiuotume į užsienį paatostogauti, taip būna retai“, - sakė V. Dunčia, dešimt metų Ispanijoje gyvenantį tėtį aplankęs tik keturis kartus.
Tačiau, jo nuomone, ir neleidžiant daug pinigų Lietuvoje su draugais ir artimaisiais galima turiningai praleisti laisvalaikį: šeima mėgsta baidarių žygius, keliones, kai prastesnis oras žaidžia stalo žaidimus.
„Būdamas studentas labiau skaičiuoji: renkiesi šokoladą, kuris kainuoja ne 2,10 Lt, o 1,90 Lt. Dabar perki nebūtinai pigesnę dešrą, renkiesi geresnę dantų pastą ar skalbimo priemones. Nebe visada taupai kokybės sąskaita. Bet kad visai neskaičiuotum, visada visi galai sueitų - taip nėra“, - pripažįsta trijų vaikų tėvas.
Pavyzdžiui, V. Dunčiai nesuvokiama, kai kiti perka automobilius už 100 tūkst. litų. „Man labai skaudėtų širdį, jei nusipirkčiau mašiną, kurios vertė per metus kristų 30 proc. Arba išsivarai naują automobilį iš salono ir jis jau pigesnis. Man dar tikrai taip pinigais nesninga, kad galėčiau sau tai leisti“, - sako vyras, automobiliui skiriantis daugiausia 15-20 tūkst. litų, nes mokėti daugiau „jo kišenei“ būtų kvaila.
Verslo idėja gimė pamačius patalpas
Nusprendęs nebebūti samdomu darbuotoju Irmantas su žmona kurį laiką dirbo su baldais. Tačiau, kaip pasakoja, šis verslas nebuvo stabilus ir prognozuojamas: vieną mėnesį gaudavo daug pajamų, o kitą labai mažai.
„Kažkada dirbau „Presto kepykloje“ komercijos direktoriumi ir pasvajodavau kažką panašaus turėti savo. Kartą grįždami iš darbo name, kuriame dabar „Fėjų kepyklėlė“, pamatėme nuomojamas patalpas. Stabtelėjom, pakalbėjom ir kažkaip atgimė kirbėjusi mintis, nes vieta pasirodė labai tinkanti kepyklėlei. Jos pavadinimas kilo vaikštant po Kaziuko mugę, kuri tuo metu vyko.
Nesinorėjo tradicinio varianto su varpomis ir senovinėmis nuotraukomis, nesinorėjo kaimo mieste. Ir štai mugėje pamatėme lėlininkę, kuri pardavinėjo raganas. Tačiau „Raganų kepyklėlė“ ne pats tinkamiausias pavadinimas, todėl pasikalbėjom su ta menininke, ar galėtų mums padaryti fėjų. Lėlininkė padarė mums dešimt fėjų ir viskas aplink jas pradėjo suktis“, - prisiminė Irmantas.
Taigi, jau dvejus metus fėjos neša šeimai pelną.
„Tai nėra didmena, kaži kiek iš to neuždirbsi. Pavadinčiau rajono versliuku. Tačiau stabiliai ateina kažkoks kiekis žmonių. Daug priklauso nuo vietos, jei dar pataikai susirinkti gerą kolektyvą, viską suderini, gali uždirbti. Tik tiek, kad kol kas nesame išsimokėję paskolos už įrangą, tad kiekvieną mėnesį po 4 tūkst. litų už ją atiduodam. Tikimės, kad po pusantrų metų tie pinigai bus nebe verslo išlaidos, o mūsų pajamos“, - sakė Irmantas, ieškantis kitos geros vietos ir planuojantis „Fėjų kepyklėlės“ plėtrą.
Gargžduose butai pigesni
© DELFI
Suomių kapitalo įmonėje „Ruukki Lietuva“ dirbantis Darius Kazakevičius šeimos mėnesio pajamas vadina vidutinėmis, tačiau pabrėžia, jog išlaidas tenka griežtai planuoti, nes šiuo metu remontuojamas už paskolą pirktas jų būstas Gargžduose.
28-mečio Dariaus bendraamžė žmona namuose augina du vaikus, mažajam vos keli mėnesiai.
„Kai esi vienas, visus pinigus išleidi savo reikmėms. Gal ir dabar galėtum ne vaikui batus pirkti, o 100 litų išleisti klube. Tačiau tai būtų neadekvatu”, - sakė Gargžduose su šeima įsikūręs Klaipėdos universiteto absolventas, kuriam tarptautinis suvirinimo inžinieriaus sertifikatas leidžia šį darbą dirbti bet kurioje pasaulio šalyje.
„Vis dėlto, mano šeimai emigracija būtų kraštutinis sprendimas. Nesvarbu, kad dabar sunku pragyventi, bet turiu aukotis šeimos labui, o ne kažkur važiuoti dėl didelių pinigų. Važiuoti visai šeimai būtų labai sudėtingas žingsnis ir radikalus sprendimas. Kol įmanoma dar čia kapstytis, liksim. Dabar gal reikia išlaukti sudėtingą laikotarpį, kaupti patirtį, o ateityje gal bus pasikeitimų ir dabartiniame darbe, nes iš principo jis man patinka, darbo sąlygos - geros“, - dalijosi D. Kazakevičius.
Inžinierius supranta, kad mūsų atlyginimai negali būti kaip Skandinavijoje: „Lietuvos rinkoje darbo užmokestis kitoks ir tau negali mokėti dvigubai daugiau, negu kitam tokios pat kvalifikacijos žmogui. Tačiau kad atlyginimai Lietuvoje per maži ir žmonėms sunku pragyventi - akivaizdu“.
Pastaruoju metu privataus kapitalo įmonės jau ieško darbuotojų, siūlo jiems geresnes sąlygas. Tačiau, D. Kazakevičiaus žodžiais, kur garantijos, kad pusę metų gavęs geresnį atlyginimą neliksi be nieko? „Stabilumas dabar svarbiau“, - mano dviejų mažiukų tėvas.
Uždirbamo atlyginimo savo pinigais jis nevadina. „Reikėtų sakyti, jog tai - šeimos pajamos“, - akcentuoja Darius ir su DELFI skaitytojais dalijasi savąja išgyvenimo už lietuvišką algą strategija.
Pusė atlyginimo tenka mokesčiams už būstą
Būsto paskolai ir palūkanoms bankui Kazakevičiai per mėnesį sumoka 800 litų. Šildymo sezonu komunaliniai mokesčiai telefono ir interneto paslaugos dar kainuoja apie 700-800 litų.
„Gaunasi taip, kad didžioji dalis arba pusė atlyginimo tenka įvairiems mokesčiams už būstą. Pragyvenimui lieka apie 1400-1300 litų per mėnesį“, - skaičiuoja D. Kazakevičius. Apie trečdalį minėtos sumos šeima išleidžia maistui, likusieji pinigai skiriami būsto remontui nenumatytiems atvejams, kai kas nors sugenda, suserga, priartėja gimtadieniai ar Kalėdos ir reikia dovanų.
„Atostogų planavimas kol kas sudėtingas. Kai gyvenome vieni, buvo lengva. Bet kai sukūrėme šeimą, gimė vaikas, paskui atsirado dar vienas žmogelis - iš karto pasijuto, nes vaikų poreikiai dideli, reikia važiuoti pas gydytojus, o iš vaistinės be šimto litų neišeisi, nors, atrodo, paprasčiausius dalykus perki“, - sakė Darius.
Gimus vaikams jis atidžiau renkasi ir maisto produktus, taip investuodamas į vaikų ateitį ir jų sveikatą.
Atsisakė pramogų
Paklaustas, ko padidėjus šeimai ir likus toms pačioms pajamoms atsisako, D. Kazakevičius visų pirma minėjo pramogas: kinus, teatrus ir koncertus.
Šeima riboja ir tolimesnius išvažiavimus. „Nėra taip, kad dažnai keliautume, daugiausia važiuojame pas tėvus. Taigi, pagrindinės kelionės ir yra į tėviškes. Draugai dabar dažniau patys pas mus atvažiuoja, tad sakyti, kad gyvename laisvai, nesukdami galvos, kada bus atlyginimas - negalėčiau“, - sakė 28 metų inžinierius, pridurdamas, jog dėl pinigų ne jis vienas patiria nuolatinę įtampą ir mąstymą, kaip pragyventi, kaip papildomai prasimanyti pinigų
Augant vaikams, jo manymu, spaudimas daugiau uždirbti bus dar stipresnis, nes „pasaulis sumaterialėjęs ir dabartiniams vaikams nepakaks to, ko užtekdavo mums ir tai lemia didėjanti įvairiausių daiktų pasiūla“.
„Kol vaikas auga namuose, jam nieko daug nereikia. Bet pradės eiti į darželį, mokyklą, reikės daug daugiau visko. Todėl kai žiūriu į Lietuvos perspektyvą ir atlyginimus, kurie jau 4-5 metus neauga, matau: kasmet vis sunkiau pragyventi, nes net atlyginimų didėjimas nebepadengia infliacijos ir kainų šuolio“, - sakė DELFI pašnekovas.
Sunkiausia, kol maži vaikai
Nemažai Dariaus draugų, tarp kurių yra ir su keliais aukštaisiais išsilavinimais, išvažiuoja trumpam į užsienį, paskui pasikviečia šeimas ir pasilieka.
„Visi esam jauni žmonės ir norim susikurti ateitį, kad vėliau būtų lengviau gyventi. Juk yra ne tik pagrindiniai poreikiai - kol jauni norisi ir išvažiuoti paslydinėti, paplaukioti baseinuose, pažaisti tenisą, pagaliau ne prabanga turėtų būti ir sporto klubo abonementas, nes dirbantiems biuruose sportuoti būtina. Lietuviams būdingas noras turėti savo namus, bet iš atlyginimo tam irgi nesusitaupysi, o daug kas bijo paskolų, todėl važiuoja dirbti į užsienį. Kiti draugai, panašiai kaip mes, gyvena Lietuvoje maksimaliai apriboję poreikius, nuo atlyginimo iki atlyginimo“, - kalbėjo Darius.Paklaustas ar pavyksta atsidėti pinigų nenumatytiems atvejams, Gargžduose gyvenantis vyras sakė, jog gyvenant nuomojamame bute, kol dar nebuvo paėmę banko paskolos savam, pavykdavo.
„Dabar ir paskolą reikia mokėti, ir remontą baigti, todėl kartais tenka skolintis“, - sakė D. Kazakevičius, kurio šeima už paskolą nutarė pirkti tik būstą, o jo remontui skirti santaupas ir kiekvieno mėnesinio uždarbio dalį.
„Pagalvojom, gal geriau 5 ar 10 metų pagyventi susispaudus, bet bankui mokėti mažiau palūkanų ir paskolos“, - motyvavo dviejų vaikų tėvas.Jo nuomone, finansiškai sudėtingiausias laikotarpis - kol paauga vaikai. Nes vienas iš šeimos turi juos prižiūrėti, o tai reiškia, kad jo galimybės uždirbti yra mažesnės. Kai mažieji pradeda eiti į darželį, jau tarsi galėtų dirti ir uždirbti abu, bet prisideda išleidimo į darželį ar mokyklą išlaidos.
Kai pradės dirbti žmona, dėl pinigų bus lengviau, bet padidės ir išlaidos, nes vaikų bet kuo aprengęs į darželį ir mokyklą neleisi“, - stebuklų nesitiki D. Kazakevičius.„Visada yra įtampa ir galvojimas, kaip išsiversti su turimomis lėšomis“, - pripažįsta Darius,
Mėnesiui pakaktų 4500 LT.
Paklaustas, kokia alga leistų jam ir jo šeimai gyventi be įtampos, garsiai svarsto: „Jeigu galvotume labai realiai, ne apie prabangų gyvenimą, bet kad galėtume gyventi laisvai su dabartiniais šeimos poreikiais, 4500 litų mėnesinės šeimos pajamos būtų ta suma, kuri leistų normaliai pragyventi. Išeitų po 1000 litų kiekvienam ir 500 litų per mėnesį nenumatytiems atvejams“.
Gaunant 4500 litų per mėnesį, D. Kazakevičiaus žodžiais, šeima jau galėtų planuoti atostogas, pasitaupyti kokiai kelionei į užsienį, leisti sau kelis kartus per mėnesį pavakarieniauti su šeima mieste.
„Atrodo, trūksta ne tiek ir daug - reikėtų pridėti kokį 1500 litų ir gyvenimas palengvėtų, bet dirbti papildomą darbą, kai pagrindiniame atidirbti 8 valandas per dieną, o namuose laukia šeima - irgi ne išeitis“, - įsitikinęs Darius.
Inžinieriaus manymu, Lietuvos mąstais jo atlyginimas nėra blogas, nemažai žmonių kažkaip pragyvena ir už mažiau. „Tačiau atlyginimo dydis irgi ne viską lemia: pavyzdžiui, žmogus gauna 1300 litų algos, bet yra paveldėjęs butą. Kadangi mes bankui mokame paskolą ir palūkanas, ir jam, ir mums tiek pat lieka pragyvenimui. Jei mums nereikėtų mokėti bankui, tai būtų didelis pliusas“, - pateikė pavyzdį D. Kazakevičius.
Lietuva - trečia šalis Europoje pagal sergamumą hipertenzijos ligomis
Kontroliuokite savo kraujospūdį (naudingi patarimai)
Tyrimas: plinkantys vyrai dažniau serga širdies ligomis
Ligos, nuo kurių pernai mirė daugiausiai žmonių
„Prisikėliau iš numirusiųjų, ir taip yra ne tik gydytojų, bet ir bendradarbių dėka“, – įsitikinęs 42-ejų metų kaunietis Česlovas Spadavičius.nuotr:
Ką daryti, kai nesinori nieko veikti?
(30)
Viktorija Grumblytė, missvictory.com
2014 m. balandžio 26 d. 10:07
Ką daryti, kai nesinori nieko veikti
Tikriausiai kiekvienas yra buvęs tinginiu ir nenorėjęs nieko veikti. Žinoma, mes galime tai priimti savaime suprantamu dalyku ir stumti dienas „bimbinėdami“, tačiau tokios dienos nėra įsimintinos, jos nepaverčia mūsų laimingais ir skatina leisti brangų laikai visiškai veltui.
Suprasdami faktą, kad turime tik vieną gyvenimą, reiktų jį nugyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje neturėtume ko gailėtis. Tačiau kai aplanko tingulys ar apatija, mums tai nerūpi. Mes tiesiog nenorime nieko veikti. Todėl šiandien siūlau Jums kelis būdus, kurie padės išvaryti tą nenorą.
Išeikite pasivaikščioti. Juk vis tiek nieko nenorite. Pasivaikščiojimas nėra daug pastangų reikalaujanti veikla, tad tai nebus sunku padaryti. Eikite šiek tiek greitesniu žingsniu nei esate įpratę. Tarytum turėtumėte, kur eiti. Negalvokite nieko, o stebėkite aplinką. Visų pirma, tai padės, nes pailsės Jūsų smegenys. Be to, fizinis aktyvumas skatina norą ką nors veikti, todėl nemaža tikimybė, kad po pasivaikščiojimo noriau ką nors veiksite.
Ką daryti, kai nesinori nieko veikti?
(30)
Viktorija Grumblytė, missvictory.com
2014 m. balandžio 26 d. 10:07
Ką daryti, kai nesinori nieko veikti?
© Shutterstock nuotr.
Tikriausiai kiekvienas yra buvęs tinginiu ir nenorėjęs nieko veikti. Žinoma, mes galime tai priimti savaime suprantamu dalyku ir stumti dienas „bimbinėdami“, tačiau tokios dienos nėra įsimintinos, jos nepaverčia mūsų laimingais ir skatina leisti brangų laikai visiškai veltui.
Suprasdami faktą, kad turime tik vieną gyvenimą, reiktų jį nugyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje neturėtume ko gailėtis. Tačiau kai aplanko tingulys ar apatija, mums tai nerūpi. Mes tiesiog nenorime nieko veikti. Todėl šiandien siūlau Jums kelis būdus, kurie padės išvaryti tą nenorą.
Išeikite pasivaikščioti. Juk vis tiek nieko nenorite. Pasivaikščiojimas nėra daug pastangų reikalaujanti veikla, tad tai nebus sunku padaryti. Eikite šiek tiek greitesniu žingsniu nei esate įpratę. Tarytum turėtumėte, kur eiti. Negalvokite nieko, o stebėkite aplinką. Visų pirma, tai padės, nes pailsės Jūsų smegenys. Be to, fizinis aktyvumas skatina norą ką nors veikti, todėl nemaža tikimybė, kad po pasivaikščiojimo noriau ką nors veiksite.
Įsiklausykite į save. Jūs nenorite nieko veikti visai ne be priežasties. Kai viskas gerai, žmonės nori kažką veikti, jie dega aistra ir GYVENA! Jei yra priešingai, vadinasi nuklydote. Žinoma, galite vaidinti, kad tai yra normalu, kad visi kartais nieko nenori. Tačiau ignoruodami tai, kas svarbu, toli nenueisite. Juk nieko neveikimas skatina mus tik egzistuoti, bet ne gyventi. Nepulkite manyti, kad su Jumis viskas negerai, visko nutinka, tačiau svarbiausia yra, ar Jūs ką nors darote tam, kad neužstrigtumėte šioje situacijoje. Taigi, paieškokite priežasties, kodėl gi Jus aplankė apatija ir tingulys. Paprastai tai būna ko nors vengimas, realybės arba kokio nors darbo. Tačiau kodėl jūs to vengiate? O svarbiausia, ką reikia daryti, kad Jūsų neaplankytų tokie nemalonūs jausmai pagalvojus apie tai nuo ko bėgate?
Jei nesate visiškai patenkinti savo gyvenimu ar susiklosčiusia situacija, nevaidinkite, kad viskas gerai. Neignoruokite to, kas svarbu. Tačiau taip pat ir nebandykite prisišaukti dėmesio rodydami, kaip viskas blogai ir gailėdami savęs. Taip laimingi nebūsite. Pagalvokite, kaip Jūs galite šią situaciją sutvarkyti. Kaip galėtumėte grąžinti ugnelę į savo gyvenimą ir imkitės veiksmų! Išeitis visuomet yra. Reikia tik ieškoti.
Suraskite priežastį. Tam, kad norėtume ką nors veikti, mums reikia priežasties. Ir ne bet kokios, o tokios, kuri mus skatintų. Jei žinotumėte, kad ko nors neatlikę rytoj atsidursite gatvėje, noras ir motyvacija veikti atsirastų akimirksiu. Taip pat jei žinotumėte, kad koks nors veiksmas išpildys tai, apie ką svajojate jau 3 metus, pavers tai realybe, vėlgi negalėtumėte neveikti. Reikia turėti priežastis, vardan kurių niekuomet nesinorėtų pasiduoti ir nieko neveikti, kurios žadintų norą savo gyvenimą paversti šedevru.
Pasikalbėkite su tinkamu žmogumi. Kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, kuris įkvepia. Tokie žmonės gyvena su entuziazmu, būna pozityvus ir pasiruošę veikti. Pakalbėkite su tokiu žmogumi apie tikslus ar galimybes. Paprastai mes užsikrečiame tokių žmonių energija (žinoma, jei nepraleidžiame laiko su jais mintyse kritikuodami) ir patys atrandame norą veikti. Todėl būkite atviri idėjoms, ieškokite įkvepiančių žmonių aplink ir net nepastebėsite, kaip nenoras veikti tiesiog dings!
Neturėkite per daug darbų. Paprastai apkrauta dienotvarkė mus taip gąsdina, kad apskritai nenorime daryti nieko. Pagalvokite, ar visi darbai Jūsų dienotvarkėje yra svarbūs, ar visus būtina padaryti ir ar visus būtina padaryti dabar. Pasistenkite vienai dienai nenusistatyti daugiau darbų nei Jūs galite įvykdyti be streso ir nedaryti to, kas nėra būtina. Pagalvokite, dėl kokios priežasties Jūs darote visus darbus, ir įvertinkite, ar visos priežastys iš tiesų yra svarios.
Šis momentas yra vienintelis Jūsų tikras turtas, ši akimirka yra Jūsų gyvenimas. Vertinkite ją. Nešvaistykite jos ir tegu Jūsų gyvenimas prilygsta stebuklui!
Ilgi kaip ir ilgi frazeologizma i
Reikšmė- gyvenimą laikau pakankamai reikšmingu poligonu,kuriame esu išbandomas "Aš"
Žodis "Palyda"- čia palydi tik ne didybė,bet paprastojo angelo globa.
Remontas- kūnų remontas ar traukinių remontas, tai skirtingos jų remonto bazės.
Kova- erelis kovos už savo išlikimą 1000čiu procentu, o kaip su mumis...
Kepinys- apskrudęs ir pajuodęs duonos kepalas, man klasikinis duonos idealas..
Mulas- zoofizikos aiškiaregiai negaletų ižvelgti karvėje mulo savybių, nes sunkiai ji nedirba
Taigi ji ne mulė, o tik kitas kanopinis. Kanopinis- karvė, kanopinis arklys, kanopinis avinas..
Laiptai- patys simboliškiausi ir įdomiausi laiptai Majų piramidžių.Deja deja, bet šiais laiptais
Aš iki šiolei nekopiau.. kopti galima į kalnus,kopti galima į kopų kalvas, kopti galima ir karjeros laiptais
Apolonas- buvo senovės graikų Saulės Dievas, muzikos,mokslo globėjas, bei greitos minties
Dievas. Šiais laikais jis gal būt būtų ir INTERNETO globėjas!
Klausti vyrą, kiek uždirba - toks pat netaktas, kaip domėtis moters amžiumi. Tačiau keli vyrai DELFI atvėrė savo pinigines: pasidalijo išgyvenimo strategijomis ir papasakojo, kaip sekasi išlaikyti šeimas.
Pirmasis DELFI pašnekovas - Irmantas Dunčia, keturiasdešimtmetis sociologas, prieš septynerius metus metęs samdomą darbą ir su žmona Vilniuje įkūręs nedidelę baldų projektavimo ir gamybos įmonę, vėliau UAB „Skanulis“ - tarp Naujamiesčio gyventojų populiarią „Fėjų kepyklėlę“.
V. Dunčia savęs nepriskiria keliems procentams Lietuvos gyventojų, „kurie varto milijonus“, tačiau „nėra ir iš tų, vos besiverčiančiųjų“. 5 asmenų šeimos vidutinės mėnesio pajamos svyruoja tarp 4-5 tūkst. litų.
„Gal priklausytume viduriniajai klasei, kurios dabar nelabai ir yra, nes didelė dalis žmonių gyvena pakankamai sunkiai“, - sakė vilnietis.
Šeima už paskolą nusipirkusi butą. Tačiau, kaip sako Irmantas, ne milijoninį, o kainavusį 120 tūkst. litų, tad „paskolos mokėjimai dar pakenčiami, siekia 500-600 litų per mėnesį“.
„Žiemą, aišku, šildymas daug kainuoja, apie 500 litų. Kažkaip nežmoniškai daug išdeginam elektros, nors, atrodo, tyčia šviesos nepalikinėjam, vien karšto vandens sunaudojam už 200-300 litų. Kai viskas susideda, gaunasi didelės sumos“, - sakė I. Dunčia.
Būtiniausi mokėjimai už vaikų būrelius, kišenpinigiai, pinigai jų pietums tėvams kainuoja dar tūkstantį litų, nes visi trys vaikai lanko muzikos mokyklą, o abi paauglės dukros dar ir šokius.
„Didelių dienpinigių vaikam neduodame - po 20 ar 30 litų per savaitę, bet vis viena per mėnesį keli šimtai išeina. Dar prisideda gimtadieniai, nes esame bendraujantys žmonės ir norisi pasveikinti artimuosius“, - vardijo DELFI pašnekovas.
Ieškodamas aprangos I. Dunčia sakė nenurašantis Gariūnų ir išpardavimų.
http://tiesos.wordpress.com/author/gailynen/
„Neperkam jokių vardinių drabužių ar batų. Mūsų su žmona poreikiai nėra dideli. Tačiau merginos jau pardeda prašyti drabužių ir batų su tam tikromis etiketėmis“, - sako Irmantas. - Jeigu pasižiūri, kad batai kokybiški, odiniai, nuperki ir už 200 litų. Bet kai pasako, kad reikia „Converse“ ir parodo tuos pačius „inkariukus“, kuriuos mes nešiojom, tik su kitokiu užrašu... Už tą gumą man nekyla ranka mokėti pusantro šimto litų. Ir tada namuose vyksta karas - dėl to užrašiuko“, - juokiasi trijų vaikų tėvas, pripažindamas, kad kartais vaikams nusileidžia ir nuperka kokią nors nesąmonę.
„Pirkau kepą - paprastą kepurėlę nuo saulės - už 100 litų! Šiaip jos kainuoja 20-30 litų, bet reikėjo su specialia emblema“, - prisiminė vilnietis, pastebintis, kad augant dukroms auga ir išlaidos apavui, drabužiams, o ypač kūno priežiūros priemonėms.
Ir anksčiau šeima rinkdavosi darbus, kur nėra viršvalandžių, kad galėtų prižiūrėti vaikus, išeiti namo jeigu reikia.
„Aš ir dabar pusę dienos dirbu taksistu šeimoje, o ne bandeles vežioju. Panašiai ir baldų projektavimo įmonėje: neprisiimam po 15 klientų per mėnesį. Dirbam tiek, kad galėtume pragyventi, bet ir liktų laiko sau”, - sako keturiasdešimtmetis.
Irmantas neneigia, kad jam yra buvę sunkių momentų, kai be artimųjų pagalbos nebūtų išsivertęs, tačiau pabrėžia, kad labiausiai gyvenimo kokybė pasikeitė tuomet, kai atsisakė samdomo darbo pardavimų srityje.
„Po studijų įvairiose įmonėse dirbdavau komercijos direktoriumi, pardavimų vadovu, todėl iš manęs daugiausiai reikalaudavo. Gerai kai tavo pardavimų kreivė kyla, bet taip negali būti nuolat. O kai kažkas sušlubuoja, lieki pats kalčiausias. Arba ateina neišsimiegojęs viršininkas ir tave nutarkuoja“, - nostalgijos praeičiai nejaučia vilnietis.
Pradėję dirbti sau Dunčios „pasigavo“ jų šeimai tinkantį darbo ritmą, apsibrėžė poreikius ir darbo krūvį.
„Kažkada savo darbuose galėjome padaryti didesnę karjerą, bet sąmoningai rinkomės tokius darbus, kad būtų galima prižiūrėti vaikus ir išeiti jų slaugyti, jei susirgo. Čia irgi dirbame be įtampos, o tokį atlyginimą, kokį samdomiems darbuotojams siūlo darbdaviai, užsidirbame tam skirdami mažiau laiko“, - lygino Irmantas.
Mėgsta aktyvų laisvalaikį
Nebūtiniems dalykams šeima pinigų nešvaisto, į užsienio keliones kasmet nevažiuoja.
„Kai kada savaitgalinę kelionę užskaitai kaip didelę išvyką, o kad 2-3 savaitėms išvažiuotume į užsienį paatostogauti, taip būna retai“, - sakė V. Dunčia, dešimt metų Ispanijoje gyvenantį tėtį aplankęs tik keturis kartus.
Tačiau, jo nuomone, ir neleidžiant daug pinigų Lietuvoje su draugais ir artimaisiais galima turiningai praleisti laisvalaikį: šeima mėgsta baidarių žygius, keliones, kai prastesnis oras žaidžia stalo žaidimus.
„Būdamas studentas labiau skaičiuoji: renkiesi šokoladą, kuris kainuoja ne 2,10 Lt, o 1,90 Lt. Dabar perki nebūtinai pigesnę dešrą, renkiesi geresnę dantų pastą ar skalbimo priemones. Nebe visada taupai kokybės sąskaita. Bet kad visai neskaičiuotum, visada visi galai sueitų - taip nėra“, - pripažįsta trijų vaikų tėvas.
Pavyzdžiui, V. Dunčiai nesuvokiama, kai kiti perka automobilius už 100 tūkst. litų. „Man labai skaudėtų širdį, jei nusipirkčiau mašiną, kurios vertė per metus kristų 30 proc. Arba išsivarai naują automobilį iš salono ir jis jau pigesnis. Man dar tikrai taip pinigais nesninga, kad galėčiau sau tai leisti“, - sako vyras, automobiliui skiriantis daugiausia 15-20 tūkst. litų, nes mokėti daugiau „jo kišenei“ būtų kvaila.
Verslo idėja gimė pamačius patalpas 
Nusprendęs nebebūti samdomu darbuotoju Irmantas su žmona kurį laiką dirbo su baldais. Tačiau, kaip pasakoja, šis verslas nebuvo stabilus ir prognozuojamas: vieną mėnesį gaudavo daug pajamų, o kitą labai mažai.
„Kažkada dirbau „Presto kepykloje“ komercijos direktoriumi ir pasvajodavau kažką panašaus turėti savo. Kartą grįždami iš darbo name, kuriame dabar „Fėjų kepyklėlė“, pamatėme nuomojamas patalpas. Stabtelėjom, pakalbėjom ir kažkaip atgimė kirbėjusi mintis, nes vieta pasirodė labai tinkanti kepyklėlei. Jos pavadinimas kilo vaikštant po Kaziuko mugę, kuri tuo metu vyko.
Nesinorėjo tradicinio varianto su varpomis ir senovinėmis nuotraukomis, nesinorėjo kaimo mieste. Ir štai mugėje pamatėme lėlininkę, kuri pardavinėjo raganas. Tačiau „Raganų kepyklėlė“ ne pats tinkamiausias pavadinimas, todėl pasikalbėjom su ta menininke, ar galėtų mums padaryti fėjų. Lėlininkė padarė mums dešimt fėjų ir viskas aplink jas pradėjo suktis“, - prisiminė Irmantas.
Taigi, jau dvejus metus fėjos neša šeimai pelną.
„Tai nėra didmena, kaži kiek iš to neuždirbsi. Pavadinčiau rajono versliuku. Tačiau stabiliai ateina kažkoks kiekis žmonių. Daug priklauso nuo vietos, jei dar pataikai susirinkti gerą kolektyvą, viską suderini, gali uždirbti. Tik tiek, kad kol kas nesame išsimokėję paskolos už įrangą, tad kiekvieną mėnesį po 4 tūkst. litų už ją atiduodam. Tikimės, kad po pusantrų metų tie pinigai bus nebe verslo išlaidos, o mūsų pajamos“, - sakė Irmantas, ieškantis kitos geros vietos ir planuojantis „Fėjų kepyklėlės“ plėtrą.
Gargžduose butai pigesni
© DELFI
Suomių kapitalo įmonėje „Ruukki Lietuva“ dirbantis Darius Kazakevičius šeimos mėnesio pajamas vadina vidutinėmis, tačiau pabrėžia, jog išlaidas tenka griežtai planuoti, nes šiuo metu remontuojamas už paskolą pirktas jų būstas Gargžduose.
28-mečio Dariaus bendraamžė žmona namuose augina du vaikus, mažajam vos keli mėnesiai.
„Kai esi vienas, visus pinigus išleidi savo reikmėms. Gal ir dabar galėtum ne vaikui batus pirkti, o 100 litų išleisti klube. Tačiau tai būtų neadekvatu”, - sakė Gargžduose su šeima įsikūręs Klaipėdos universiteto absolventas, kuriam tarptautinis suvirinimo inžinieriaus sertifikatas leidžia šį darbą dirbti bet kurioje pasaulio šalyje.
„Vis dėlto, mano šeimai emigracija būtų kraštutinis sprendimas. Nesvarbu, kad dabar sunku pragyventi, bet turiu aukotis šeimos labui, o ne kažkur važiuoti dėl didelių pinigų. Važiuoti visai šeimai būtų labai sudėtingas žingsnis ir radikalus sprendimas. Kol įmanoma dar čia kapstytis, liksim. Dabar gal reikia išlaukti sudėtingą laikotarpį, kaupti patirtį, o ateityje gal bus pasikeitimų ir dabartiniame darbe, nes iš principo jis man patinka, darbo sąlygos - geros“, - dalijosi D. Kazakevičius.
Inžinierius supranta, kad mūsų atlyginimai negali būti kaip Skandinavijoje: „Lietuvos rinkoje darbo užmokestis kitoks ir tau negali mokėti dvigubai daugiau, negu kitam tokios pat kvalifikacijos žmogui. Tačiau kad atlyginimai Lietuvoje per maži ir žmonėms sunku pragyventi - akivaizdu“.
Pastaruoju metu privataus kapitalo įmonės jau ieško darbuotojų, siūlo jiems geresnes sąlygas. Tačiau, D. Kazakevičiaus žodžiais, kur garantijos, kad pusę metų gavęs geresnį atlyginimą neliksi be nieko? „Stabilumas dabar svarbiau“, - mano dviejų mažiukų tėvas.
Uždirbamo atlyginimo savo pinigais jis nevadina. „Reikėtų sakyti, jog tai - šeimos pajamos“, - akcentuoja Darius ir su DELFI skaitytojais dalijasi savąja išgyvenimo už lietuvišką algą strategija.
Pusė atlyginimo tenka mokesčiams už būstą
Būsto paskolai ir palūkanoms bankui Kazakevičiai per mėnesį sumoka 800 litų. Šildymo sezonu komunaliniai mokesčiai telefono ir interneto paslaugos dar kainuoja apie 700-800 litų.
„Gaunasi taip, kad didžioji dalis arba pusė atlyginimo tenka įvairiems mokesčiams už būstą. Pragyvenimui lieka apie 1400-1300 litų per mėnesį“, - skaičiuoja D. Kazakevičius. Apie trečdalį minėtos sumos šeima išleidžia maistui, likusieji pinigai skiriami būsto remontui nenumatytiems atvejams, kai kas nors sugenda, suserga, priartėja gimtadieniai ar Kalėdos ir reikia dovanų.
„Atostogų planavimas kol kas sudėtingas. Kai gyvenome vieni, buvo lengva. Bet kai sukūrėme šeimą, gimė vaikas, paskui atsirado dar vienas žmogelis - iš karto pasijuto, nes vaikų poreikiai dideli, reikia važiuoti pas gydytojus, o iš vaistinės be šimto litų neišeisi, nors, atrodo, paprasčiausius dalykus perki“, - sakė Darius.
Gimus vaikams jis atidžiau renkasi ir maisto produktus, taip investuodamas į vaikų ateitį ir jų sveikatą.
Atsisakė pramogų
Paklaustas, ko padidėjus šeimai ir likus toms pačioms pajamoms atsisako, D. Kazakevičius visų pirma minėjo pramogas: kinus, teatrus ir koncertus.
Šeima riboja ir tolimesnius išvažiavimus. „Nėra taip, kad dažnai keliautume, daugiausia važiuojame pas tėvus. Taigi, pagrindinės kelionės ir yra į tėviškes. Draugai dabar dažniau patys pas mus atvažiuoja, tad sakyti, kad gyvename laisvai, nesukdami galvos, kada bus atlyginimas - negalėčiau“, - sakė 28 metų inžinierius, pridurdamas, jog dėl pinigų ne jis vienas patiria nuolatinę įtampą ir mąstymą, kaip pragyventi, kaip papildomai prasimanyti pinigų
Augant vaikams, jo manymu, spaudimas daugiau uždirbti bus dar stipresnis, nes „pasaulis sumaterialėjęs ir dabartiniams vaikams nepakaks to, ko užtekdavo mums ir tai lemia didėjanti įvairiausių daiktų pasiūla“.
„Kol vaikas auga namuose, jam nieko daug nereikia. Bet pradės eiti į darželį, mokyklą, reikės daug daugiau visko. Todėl kai žiūriu į Lietuvos perspektyvą ir atlyginimus, kurie jau 4-5 metus neauga, matau: kasmet vis sunkiau pragyventi, nes net atlyginimų didėjimas nebepadengia infliacijos ir kainų šuolio“, - sakė DELFI pašnekovas.
Sunkiausia, kol maži vaikai
Nemažai Dariaus draugų, tarp kurių yra ir su keliais aukštaisiais išsilavinimais, išvažiuoja trumpam į užsienį, paskui pasikviečia šeimas ir pasilieka.
„Visi esam jauni žmonės ir norim susikurti ateitį, kad vėliau būtų lengviau gyventi. Juk yra ne tik pagrindiniai poreikiai - kol jauni norisi ir išvažiuoti paslydinėti, paplaukioti baseinuose, pažaisti tenisą, pagaliau ne prabanga turėtų būti ir sporto klubo abonementas, nes dirbantiems biuruose sportuoti būtina. Lietuviams būdingas noras turėti savo namus, bet iš atlyginimo tam irgi nesusitaupysi, o daug kas bijo paskolų, todėl važiuoja dirbti į užsienį. Kiti draugai, panašiai kaip mes, gyvena Lietuvoje maksimaliai apriboję poreikius, nuo atlyginimo iki atlyginimo“, - kalbėjo Darius.Paklaustas ar pavyksta atsidėti pinigų nenumatytiems atvejams, Gargžduose gyvenantis vyras sakė, jog gyvenant nuomojamame bute, kol dar nebuvo paėmę banko paskolos savam, pavykdavo.
„Dabar ir paskolą reikia mokėti, ir remontą baigti, todėl kartais tenka skolintis“, - sakė D. Kazakevičius, kurio šeima už paskolą nutarė pirkti tik būstą, o jo remontui skirti santaupas ir kiekvieno mėnesinio uždarbio dalį.
„Pagalvojom, gal geriau 5 ar 10 metų pagyventi susispaudus, bet bankui mokėti mažiau palūkanų ir paskolos“, - motyvavo dviejų vaikų tėvas.Jo nuomone, finansiškai sudėtingiausias laikotarpis - kol paauga vaikai. Nes vienas iš šeimos turi juos prižiūrėti, o tai reiškia, kad jo galimybės uždirbti yra mažesnės. Kai mažieji pradeda eiti į darželį, jau tarsi galėtų dirti ir uždirbti abu, bet prisideda išleidimo į darželį ar mokyklą išlaidos.
Kai pradės dirbti žmona, dėl pinigų bus lengviau, bet padidės ir išlaidos, nes vaikų bet kuo aprengęs į darželį ir mokyklą neleisi“, - stebuklų nesitiki D. Kazakevičius.„Visada yra įtampa ir galvojimas, kaip išsiversti su turimomis lėšomis“, - pripažįsta Darius,
Mėnesiui pakaktų 4500 LT.
Paklaustas, kokia alga leistų jam ir jo šeimai gyventi be įtampos, garsiai svarsto: „Jeigu galvotume labai realiai, ne apie prabangų gyvenimą, bet kad galėtume gyventi laisvai su dabartiniais šeimos poreikiais, 4500 litų mėnesinės šeimos pajamos būtų ta suma, kuri leistų normaliai pragyventi. Išeitų po 1000 litų kiekvienam ir 500 litų per mėnesį nenumatytiems atvejams“.
Gaunant 4500 litų per mėnesį, D. Kazakevičiaus žodžiais, šeima jau galėtų planuoti atostogas, pasitaupyti kokiai kelionei į užsienį, leisti sau kelis kartus per mėnesį pavakarieniauti su šeima mieste.
„Atrodo, trūksta ne tiek ir daug - reikėtų pridėti kokį 1500 litų ir gyvenimas palengvėtų, bet dirbti papildomą darbą, kai pagrindiniame atidirbti 8 valandas per dieną, o namuose laukia šeima - irgi ne išeitis“, - įsitikinęs Darius.
Inžinieriaus manymu, Lietuvos mąstais jo atlyginimas nėra blogas, nemažai žmonių kažkaip pragyvena ir už mažiau. „Tačiau atlyginimo dydis irgi ne viską lemia: pavyzdžiui, žmogus gauna 1300 litų algos, bet yra paveldėjęs butą. Kadangi mes bankui mokame paskolą ir palūkanas, ir jam, ir mums tiek pat lieka pragyvenimui. Jei mums nereikėtų mokėti bankui, tai būtų didelis pliusas“, - pateikė pavyzdį D. Kazakevičius.
Lietuva - trečia šalis Europoje pagal sergamumą hipertenzijos ligomis
Kontroliuokite savo kraujospūdį (naudingi patarimai)
Tyrimas: plinkantys vyrai dažniau serga širdies ligomis
Ligos, nuo kurių pernai mirė daugiausiai žmonių
„Prisikėliau iš numirusiųjų, ir taip yra ne tik gydytojų, bet ir bendradarbių dėka“, – įsitikinęs 42-ejų metų kaunietis Česlovas Spadavičius.nuotr:
Ką daryti, kai nesinori nieko veikti?
(30)
Viktorija Grumblytė, missvictory.com
2014 m. balandžio 26 d. 10:07
Ką daryti, kai nesinori nieko veikti
Tikriausiai kiekvienas yra buvęs tinginiu ir nenorėjęs nieko veikti. Žinoma, mes galime tai priimti savaime suprantamu dalyku ir stumti dienas „bimbinėdami“, tačiau tokios dienos nėra įsimintinos, jos nepaverčia mūsų laimingais ir skatina leisti brangų laikai visiškai veltui.
Suprasdami faktą, kad turime tik vieną gyvenimą, reiktų jį nugyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje neturėtume ko gailėtis. Tačiau kai aplanko tingulys ar apatija, mums tai nerūpi. Mes tiesiog nenorime nieko veikti. Todėl šiandien siūlau Jums kelis būdus, kurie padės išvaryti tą nenorą.
Išeikite pasivaikščioti. Juk vis tiek nieko nenorite. Pasivaikščiojimas nėra daug pastangų reikalaujanti veikla, tad tai nebus sunku padaryti. Eikite šiek tiek greitesniu žingsniu nei esate įpratę. Tarytum turėtumėte, kur eiti. Negalvokite nieko, o stebėkite aplinką. Visų pirma, tai padės, nes pailsės Jūsų smegenys. Be to, fizinis aktyvumas skatina norą ką nors veikti, todėl nemaža tikimybė, kad po pasivaikščiojimo noriau ką nors veiksite.
Ką daryti, kai nesinori nieko veikti?
(30)
Viktorija Grumblytė, missvictory.com
2014 m. balandžio 26 d. 10:07
Ką daryti, kai nesinori nieko veikti?
© Shutterstock nuotr.
Tikriausiai kiekvienas yra buvęs tinginiu ir nenorėjęs nieko veikti. Žinoma, mes galime tai priimti savaime suprantamu dalyku ir stumti dienas „bimbinėdami“, tačiau tokios dienos nėra įsimintinos, jos nepaverčia mūsų laimingais ir skatina leisti brangų laikai visiškai veltui.
Suprasdami faktą, kad turime tik vieną gyvenimą, reiktų jį nugyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje neturėtume ko gailėtis. Tačiau kai aplanko tingulys ar apatija, mums tai nerūpi. Mes tiesiog nenorime nieko veikti. Todėl šiandien siūlau Jums kelis būdus, kurie padės išvaryti tą nenorą.
Išeikite pasivaikščioti. Juk vis tiek nieko nenorite. Pasivaikščiojimas nėra daug pastangų reikalaujanti veikla, tad tai nebus sunku padaryti. Eikite šiek tiek greitesniu žingsniu nei esate įpratę. Tarytum turėtumėte, kur eiti. Negalvokite nieko, o stebėkite aplinką. Visų pirma, tai padės, nes pailsės Jūsų smegenys. Be to, fizinis aktyvumas skatina norą ką nors veikti, todėl nemaža tikimybė, kad po pasivaikščiojimo noriau ką nors veiksite.
Įsiklausykite į save. Jūs nenorite nieko veikti visai ne be priežasties. Kai viskas gerai, žmonės nori kažką veikti, jie dega aistra ir GYVENA! Jei yra priešingai, vadinasi nuklydote. Žinoma, galite vaidinti, kad tai yra normalu, kad visi kartais nieko nenori. Tačiau ignoruodami tai, kas svarbu, toli nenueisite. Juk nieko neveikimas skatina mus tik egzistuoti, bet ne gyventi. Nepulkite manyti, kad su Jumis viskas negerai, visko nutinka, tačiau svarbiausia yra, ar Jūs ką nors darote tam, kad neužstrigtumėte šioje situacijoje. Taigi, paieškokite priežasties, kodėl gi Jus aplankė apatija ir tingulys. Paprastai tai būna ko nors vengimas, realybės arba kokio nors darbo. Tačiau kodėl jūs to vengiate? O svarbiausia, ką reikia daryti, kad Jūsų neaplankytų tokie nemalonūs jausmai pagalvojus apie tai nuo ko bėgate?
Jei nesate visiškai patenkinti savo gyvenimu ar susiklosčiusia situacija, nevaidinkite, kad viskas gerai. Neignoruokite to, kas svarbu. Tačiau taip pat ir nebandykite prisišaukti dėmesio rodydami, kaip viskas blogai ir gailėdami savęs. Taip laimingi nebūsite. Pagalvokite, kaip Jūs galite šią situaciją sutvarkyti. Kaip galėtumėte grąžinti ugnelę į savo gyvenimą ir imkitės veiksmų! Išeitis visuomet yra. Reikia tik ieškoti.
Suraskite priežastį. Tam, kad norėtume ką nors veikti, mums reikia priežasties. Ir ne bet kokios, o tokios, kuri mus skatintų. Jei žinotumėte, kad ko nors neatlikę rytoj atsidursite gatvėje, noras ir motyvacija veikti atsirastų akimirksiu. Taip pat jei žinotumėte, kad koks nors veiksmas išpildys tai, apie ką svajojate jau 3 metus, pavers tai realybe, vėlgi negalėtumėte neveikti. Reikia turėti priežastis, vardan kurių niekuomet nesinorėtų pasiduoti ir nieko neveikti, kurios žadintų norą savo gyvenimą paversti šedevru.
Pasikalbėkite su tinkamu žmogumi. Kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, kuris įkvepia. Tokie žmonės gyvena su entuziazmu, būna pozityvus ir pasiruošę veikti. Pakalbėkite su tokiu žmogumi apie tikslus ar galimybes. Paprastai mes užsikrečiame tokių žmonių energija (žinoma, jei nepraleidžiame laiko su jais mintyse kritikuodami) ir patys atrandame norą veikti. Todėl būkite atviri idėjoms, ieškokite įkvepiančių žmonių aplink ir net nepastebėsite, kaip nenoras veikti tiesiog dings!
Neturėkite per daug darbų. Paprastai apkrauta dienotvarkė mus taip gąsdina, kad apskritai nenorime daryti nieko. Pagalvokite, ar visi darbai Jūsų dienotvarkėje yra svarbūs, ar visus būtina padaryti ir ar visus būtina padaryti dabar. Pasistenkite vienai dienai nenusistatyti daugiau darbų nei Jūs galite įvykdyti be streso ir nedaryti to, kas nėra būtina. Pagalvokite, dėl kokios priežasties Jūs darote visus darbus, ir įvertinkite, ar visos priežastys iš tiesų yra svarios.
Šis momentas yra vienintelis Jūsų tikras turtas, ši akimirka yra Jūsų gyvenimas. Vertinkite ją. Nešvaistykite jos ir tegu Jūsų gyvenimas prilygsta stebuklui!
Ilgi kaip ir ilgi frazeologizmai
Reikšmė- gyvenimą laikau pakankamai reikšmingu poligonu,kuriame esu išbandomas "Aš"
Žodis "Palyda"- čia palydi tik ne didybė,bet paprastojo angelo globa.
Remontas- kūnų remontas ar traukinių remontas, tai skirtingos jų remonto bazės.
Kova- erelis kovos už savo išlikimą 1000čiu procentu, o kaip su mumis...
Kepinys- apskrudęs ir pajuodęs duonos kepalas, man klasikinis duonos idealas..
Mulas- zoofizikos aiškiaregiai negaletų ižvelgti karvėje mulo savybių, nes sunkiai ji nedirba
Taigi ji ne mulė, o tik kitas kanopinis. Kanopinis- karvė, kanopinis arklys, kanopinis avinas..
Laiptai- patys simboliškiausi ir įdomiausi laiptai Majų piramidžių.Deja deja, bet šiais laiptais
Aš iki šiolei nekopiau.. kopti galima į kalnus,kopti galima į kopų kalvas, kopti galima ir karjeros laiptais
Apolonas- buvo senovės graikų Saulės Dievas, muzikos,mokslo globėjas, bei greitos minties
Dievas. Šiais laikais jis gal būt būtų ir INTERNETO globėjas!
