GIMTA MARK PASTRY

                                             

Prasau pasidaryti ir skanauti pyragu:RECEPTAS-reikia miltu 225gramu,cukraus 100gramu,keli gramai sodos,2kiausiniai,1didokas ananasas,225gr.kokosu drozliu,1paketas migdolu.KREMAS:sviestas,nerugsti grietine,cukraus pudra...DARYMAS i dubeni supilame miltus,cukraus ir sijotos sodos(mikseriu ismaisome),imusame 2kiausinius(mikseriu maisome),i dubeni uzpilame svieziu kapotu ananasu(skysciu turetu buti nemazai!)(toliau viska mikseriu maisome),i dubeni uzberiame kokosu drozliu(toliau mikseriumaisome),gale iberiame migdolu(viska mikseriu ismaisome).KEPIMAS:Ikaitiname orkaite iki 180* temperaturos,istriname kepimoinda sviestu,is dubenio sukreciame pyrago tesla(padarome ji apvalios formos)...ir kepame 20 minuciu.Iskepus ir isemus pyraga aptepame ji kremu,puosiame ji svieziomis braskemis ir etc.

Morkų salotos 


0,5 kg morkų,
1 raudonosios paprikos,
1/2 stiklinės razinų arba džiovintų spanguolių,
1/4 stiklinės sūdytų pakepintų saulėgrąžų sėklų,
1/4 stiklinės salotų padažo,
2 šaukštai pjaustytų petražolių. 

http://thedomesticgoddesswannabe.com/2014/05/char-siu-sou-chinese-bbq-pork-puff-pastry/

char siu sou – chinese bbq pork puff pastry

May 19, 2014 - Breakfast, Kids, Snacks - Tagged: chinese, giveaways, Pies, pork - 4 comments

For some reason, I really was craving for char siu all weekend.
What’s a girl going to do when char siu craving strikes? Well, in my case, I make something with char siu of course!

So a while ago, I posted a recipe for char siu bread buns. I have to say, the char siu filling for the buns really was to die for. Since I really liked it, I thought I would use the same filling to make char siu sou, which really, is simply char siu puffs.
Once the char siu mixture had cooled (recipe and step-by-step instructions can be found here), I floured my clean work surface and used a circular cutter to cut rounds from ready-rolled puff pastry sheets. I like using these sheets because I have a really hot kitchen and if I were to roll out the pastry, I would usually end up with a half-melted mess.
And that’s not good.

I brushed away the excess flour on the pastry, and placed a tablespoon of char siu mixture in the middle of the pastry.

I brushed some egg wash on the pastry.

Then folded the pastry in half and pinched the edges gently to seal.

I placed the char siu puffs on a lined baking tray.

And brushed the pastries with egg wash. I didn’t sprinkle any sesame seeds because the LAM does not like them. But it is a nice topping if you don’t have an anti-sesame-seed-husband.

The char siu puffs were baked.

They were allowed to cool on the baking tray for about 5 minutes.
Well, that was as long as I was able to wait.

                                           
a Rafflecopter giveaway

Char Siu Sou

Yields 40

Write a review

Save Recipe

For the char siu filling

1. 350g char siu, diced into very small pieces(virtos karkos kiaulienos gabaliukai)
2. 5 shallots, sliced thinly and fried(svoguneliai)
3. 120ml water(vanduo)
4. 1.5 tablespoon light soy sauce( sojos padazas)
5. 1 tablespoon dark sauce (juodas padazas)
6. 2 tablespoon fine sugar(cukraus)
7. 3 tablespoon the char siew sauce that you will receive from the roast meat stall(mesos sultinio)
8. 1.5 tablespoon corn flour(kukuruzu miltai)
9. 1.5 tablespoon plain flour(kvieciu miltu)

For the puffs

1. 1 pack (10 pieces) frozen puff pastry sheets, thawed in the fridge(saldytos teslos)
2. 1 egg(vien. kiausinio)
3. 3 tablespoons milk(3 saukstus miltu)
4. Sesame seeds (optional) sesamo

For the char siu filling

1. Place all ingredients except char siu and shallots in a saucepan. Place saucepan over low heat and stir until there are no lumps in the mixture, and the mixture has thickened.
2. Add char siu and shallots. Stir to combine.
3. Set aside to cool before using.

For the puffs

1. Flour your work surface. Use a circular cutter to cut rounds from pastry sheets.
2. Brush off excess flour. Place a tablespoon of char siu filling in the middle of each cut pastry.
3. Brush the edges with egg wash (beat together egg and milk). Fold in half, pinch edges to seal.
4. Place on a lined baking tray. Brush with egg wash and bake at 200°C for 12-15 minutes, or until the tops have turned golden brown.
5. Allow to cool on tray for 5-10 minutes, then transfer to a wire rack to cool completely.

Notes:Puffs can be kept frozen in an air-tight container in the freezer for up to 2 months. Thaw in fridge before warming it up in the microwave oven.

© kasuvalgyti.lt Kasuvalgyti.lt 2015 m. gruodžio 4 d. 23:47 Šį kartą siū­lome jums, ne receptą, o tie­siog paprastą, skanų lie­tu­viš­kai žemai­tišką patie­kalą. Reikės: Bul­vių; šoni­nės, deš­re­lių ar kitos mėsos; rūg­pie­nio; kas­ti­nio; rau­gintų agurkų. © kasuvalgyti.lt Supjaus­tome mėsą, bul­ves taip, kaip kiek­vie­nam ska­niau. Pake­pam, kol apskrus, įsi­pi­lam rūg­pie­nio, atsi­da­rome kas­tini. Val­gome bul­ves, užsi­kąs­dami kas­ti­niu, užsi­ger­dami rūgpieniu. Susiję straipsniai:
Šiam patiekalui Jums prireiks tik 15 minučių! Išbandykite. 

Skaitykite daugiau: http://www.manonamai.lt/mano-sodas-ir-kiemas/maistas/zemaitiska-vakariene-keptos-bulves-su-mesa.d?id=69760444

Greitas pyragas su uogomis

Labai paprastas ir greitas pyragas tiems, kas turi šaldymo kameroje uogų. Biskvito skonis panašus į kekso ir pyrago derinį. Man tai vienas iš skaniausių biskvitinių pyragų.

22-24 cm. apvaliai formai nuimamais kraštais

3 kiaušiniai
180 gr. cukraus
200 gr. grietinės
100 gr. sviesto arba margarino
1 a.š. vanilinio cukraus
300 gr. miltų
1,5 a.š. kepimo miltelių
200-250 gr. šaldytų uogų (serbentų, mėlynių, vyšnių ar kt.)
1 v.š. miltų pabarstyti uogas
žiupsnelis druskos

Šaldytas uogas (atšildyti nereikia!) pabarstome miltais ir maišome, kol visos tolygiai pasidengs miltais. Atidedame į šalį, kol, maišysime tešlą.
Kiaušinius su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska lengvai išplakame šluotele. Sudedame grietinę, išlydytą ir atvėsintą sviestą/margariną, išmaišome. Beriame miltus ir kepimo miltelius. Šaukštu maišome tik tol, kol nelieka sausų miltų. Tešla turi gautis tirštos grietinės konsistencijos. Pilame ją į kepimo popieriumi išklotą formą. Ant viršaus beriame uogas ir lengvai įspaudžiame jas į tešlą. Kepame iki 190° C įkaitintoje orkaitėje 40-50 min. (tikriname mediniu pagaliuku, ar iškepęs). Atvėsusį pabarstome cukraus pudra. Skanaus!

                                         

Škotiški kiaušiniai – išradinga, paprasta ir skanu

Jums reikės:7 didelių kiaušinių

450 g mėsos faršo

2 ryšelių svogūnų laiškų

2 susmulkintų česnako skiltelių

1 v. š. garstyčių

Druskos

Pipirų

Miltų

Maltų džiūvėsių

Daržovių aliejaus kepti.

Gaminimo eiga

Vidutinio dydžio puode užvirkite vandenį. Įdėkite 5 kiaušinius ir virkite šešias minutes.

Išimkite kiaušinius ir iškart panardinkite į šaltą vandenį atvėsti. Tai apsaugos juos nuo tolimesnio virimo – trynys liks minkštas.

Sumaišykite faršą su svogūnų laiškais, česnaku, garstyčiomis, druska ir pipirais.

Nulupkite atvėsintus kiaušinius ir apvoliokite miltuose.

Iš paruošto faršo padarykite paplotėlius ir apvyniokite jais kiaušinius.

Išplakite likusius du kiaušinius. Tada apvoliokite faršu apvyniotus kiaušinius miltuose, kiaušinių plakinyje ir džiūvėsiuose.

Įkaitinkite keptuvę su aliejumi ir kepkite kiekvieną kiaušinį maždaug 3 minutes, kol paruduos iš visų pusių.

Perkelkite apkeptus kukulius į kepimo skardą ir pakepkite dar 5 minutes iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Skanaus!

                                     

                              

                                                                                                                               

                                                                                                                                                        © Shutterstock nuotr.

Reikės: 250 g varškės (geriau riebesnės) 2 kiaušinių 3 valg.š. cukraus 1 a.š. vanilinio cukraus 1 a.š. kepimo miltelių 250 g miltų 1-2 valg. š. pieno – aptepimui Gaminame * Varškę, kiaušinius, cukrų, vanilinį cukrų ir druską išmaišyti mikseriu iki vientisos masės. Miltus išmaišyti su kepimo miteliais ir supilti į masę. Plakti mikseriu - gausite minkštą, lipnią tešlą. * Skardą iškloti kepimo popieriumi, patepti sviestu. Šlapiomis rankomis formuoti bandeles, dėti į skardą ir pašauti į iki 190 laipsnių įkaitintą orkaitę 12 minučių. Susiję straipsniai: Plikytos tešlos koldūnai  (11) Naminis tepamas sūrelis  (1) * Ištraukti iš orkaitės, aptepti bandutes pienu ir vėl pašauti orkaitėn dar 3-5 minutėms, kol pagels.

Skaitykite daugiau: http://www.moteris.lt/virtuve/varskes-bandeles-vos-per-15-minuciu.d?id=70836224


                                       


                                                     PUDINGAS
                                   

DUONOS PUDINGAS (ANGLIJA)
Kiaušiniai	6 vnt.
Cukrus	180 g
Pienas	1 l
Sviestas	50 g
Cukrus	50 g
Grietinėlė, 35 proc. riebumo	160 ml
Sviestas	50 g
Balta sumuštinių duona (be plutos)	200 g
Razinos (tamsios)	60 g

PARUOŠIMAS
1Kiaušinius išplakite su pienu ir cukrumi.
2Išlydykite sviestą.
3Nupjaustykite baltos duonos plutas. Duoną supjaustykite trikampiais.
4Duonos gabalėlius pamirkykite svieste ir klokite į gilią kepimo skardą eglute.
5Duoną skardoje užpilkite kiaušinių ir pieno plakiniu ir palikite pastovėti apie 10-15 minučių. Pabarstykite razinų.
6Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių.
7Kiškite duoną į orkaitę ir kepkite apie 30-40 minučių, kol apskrus viršus.
8Ruoškite karamelę. Keptuvėje išlydykite cukrų, supilkite grietinėlę ir sudėkite sviestą. Palengva kaitinkite ir maišykite, kol karamelė pasidarys vientisa. Atvėsinkite.
9Keptą pudingą gerai atvėsinkite. Patiekite šaltą arba pašildytą su karamelės padažu. Skanaus.

                       

                                 
Kepti obuoliai – geriausia žarnyno šluota ir net apsauga nuo vėžio 

Skaitykite daugiau: http://skonis.lrytas.lt/mitybos-abc/kepti-obuoliai-geriausia-zarnyno-sluota-ir-net-apsauga-nuo-vezio.htm

Kepti obuoliai, pasirodo, gali būti ne tik gardus desertas. Netgi dėl vėžio profilaktikos patariama kone kasdien išsikepti obuolių, nes jie organizme suriša laisvuosius radikalus ir taip padeda išvengti ligų. Keptų obuolių nauda neabejotina ir žarnynui. Juos valgant pagerėja virškinimas. Be to, ne veltui kepti obuoliai vadinami žarnyno šluota, nes vaisiuose esantis pektinas labai gerai suriša šlakus ir kitas nuodingąsias medžiagas ir jas pašalina iš organizmo, rašo „Gyvenimo būdas“. „Jaunoms motinoms patarčiau dažniau vaikams iškepti obuolių, nei jiems siūlyti nesveikų užkandžių – skrudintų bulvyčių, traškučių ar kibinų“, – tvirtino keptų obuolių nauda įsitikinusi ir sunkias ligas išsigydžiusi vilnietė Meilė Jakutienė (84 m.). Senjorė antaninius obuolius orkaitėje kepa daug metų – nuo jaunystės. Anksčiau ji turėjo sodą, kuriame augo kelios antaninius obuolius svarinančios obelys. Sulaukus solidaus amžiaus rūpintis sodu tapo per sunku, tad jo teko atsisakyti. Pastaruoju metu M.Jakutienė obuolių savo mėgstamam desertui ieško turguje. Moteris moka juos išsirinkti, mat šios rūšies obuoliai išsiskiria aromatu, kurį įmanoma iškart užuosti. O jeigu obuoliai iš pažiūros tik atrodo kieti, tačiau nedvelkia antaniniams būdinga rūgštele, neverta jų pirkti. Vilnietė antaninius obuolius su varškės įdaru šiuo metu kepa kiekvieną savaitę – jie puikus desertas sau ir vaišės užsukusiems svečiams. Meilė obuolius kepa ir Kūčioms, tačiau vietoj varškės įdarui naudoja tik medų. Anksčiau moteris keptais obuoliais vaišindavo bendradarbius. Todėl jie kartais net paprašydavo, kad Meilė vėl iškeptų, nes jiems nepavykdavo toks gardus skanėstas. „Niekada nesinaudoju kitų receptais, nes turiu savo. Jei ką nors gaminu, improvizuoju. Todėl ir šį mano receptą sudaro šiek tiek fantazijos“, – šypsodamasi patikino desertą ruošusi moteris. Ji pasidalijo viena gudrybe, dėl kurios kepti obuoliai su varške tampa nepakartojamo skonio. Dažna šeimininkė įsitikinusi, kad išskobus obuolių vidų iškart reikia sudėti varškės įdarą. Vargu ar varškė išliks puri ir skani, kol galutinai iškeps obuoliai.  Neretai dėl per ilgo kepimo varškė sukietėja, tampa tąsi lyg guma. Kad to neatsitiktų, senjorė pirmiausia į įkaitintą orkaitę pašauna obuolius, iš kurių būna išimti sėklalizdžiai su sėklomis. Kai jie apkepa, moteris skardą su obuoliais staigiai ištraukia iš orkaitės ir skubiai šaukštu prideda įdaro su kaupu. Po to desertas pašaunamas į orkaitę maždaug 10 minučių. Tada, kai obuoliai iškepa, juos galite aplieti grietine. Ji ima varvėti šiltų obuolių šonais ir juos nudažo baltais dryžiais. Po to ant deserto uždėkite medaus, jis ištirps nuo šilumos, aplies kraštus gelsva spalva. Jeigu norite sodresnio skonio deserto, keptus rūgštokus obuolius pagardinkite saldžia aviečių uogiene. Šie obuoliai gardžiausi, kol šilti. Jų išsikepkite, kai lauke dargana arba jei peršalote – gomuriu slenkantis šiltas desertas su medumi gali apmalšinti peršinčios gerklės skausmą ir jus pačius sušildyti. Tačiau juos galite valgyti ir kitą dieną, jeigu per naktį laikysite šaldytuve, kad nesugestų. Vėsus desertas gali būti puikus užkandis darbe, jei jį įsidėsite į pietų dėžutę. 

                                                     SIGITACOOKS
         

Negaliu nepaminėt, kad savaitgalį gaminau varškės tinginį. Ta prasme, techniškai galiu nepaminėt, bet aš noriu paminėt. Įrašą kartoju jau trečią kartą ir ne paskutinį, tikrai ne. Taigi čia TINGINYS! 

O savaitgalį dariau jį dėl to, kad manęs tiesiog gražiai paprašė. Subtiliai, aišku, pasakė “Žinai, ką seniai valgėm, Sigute?”. Tiek ir užtenka, kad supraščiau namioką.  Aha, visi mane vadina Sigute, bet labai to nemėgstu. Turbūt geriau jausčiaus, jei mane vadintų Anastasia de Santa Teresita del Niño Jesús Rodríguez Hernández nei Sigute. Bet įpratau jau. 

Na, nesvarbu. Kadangi receptą kartoju absoliučiai lygiai tokį patį, koks jau yra, tai papasakosiu apie produktus, kuriuos naudoju ir kaip juos atsirenku parduotuvėj.

• Kondensuotas pienas tai kaip kondensuotas pienas, viskas aišku su juo – tinka betkoks, svarbu, saldus ir viskas. Šiaip turėčiau sakyt “saldintas sutirštintas pienas”, taip?
• Apie sviestą irgi kalbėt nereikia, manau, svarbu, kad tik koks sviesto pakaitalas nebūtų.
• O vat varškė. Varškę visada perku kreminę. Ir tikrai, tiek realiai, tiek virtualiai gavau klausimų, kokią tiksliai ją naudoju, kaip ji atrodo ir kur pirkti ją. Žinokit, bandžiau patį tą varškę pasigaminti, sutrinti su kokia grietinėle ir pan., žodžiu, neišėjo, nebuvo vientisa ir tekstūra tikrai nepatapo kreminė. Tai visada perku jau paruoštą gaminimui, nors sudėtis ir nelabai žavi, tiesą pasakius. Tai kartais, jei randu, perku “President” varškę, kilogramais supakuotą, būna jau ir pasaldinta tokia, man atrodo, bet tos net nesu bandžiusi. Tada dar būna parduotuvėse tokia varškė kibirėliuose, žalia pakuotė, pavadinimo neprisimenu, tiesiog parašyta “Pyragui kepti”. Nors tinginio nekepu, bet ji tinkama jam vistiek. Šią dažnausiai renkuosi, nes labai patogu, kai kibirėlyje yra pusę kilogramo varškės, kiek ir reikia receptui. O jei šios varškės arba nerandu, arba nenoriu naudot, naudoju paprasčiausią Ricotta, tinka kuo puikiausiai. 
• Sausainiai. Aš nežinau, kodėl, bet čia geriausiai tinka patys patys paprasčiausi arbatiniai sausainiai. Bandžiau su “Gaidelis”, tai tiek man, tiek kitiem atrodė, kad nelabai tinka. Gaidelis gal labiau kitiems tinginiams tiktų, nes jie įmaišomi į karštą masę, saikingai suminkštėja ir išlaiko formą. O čia tinginys kitoks – viskas šalta, todėl ir reikia trapesnių sausainių. Bet čia tik mano toks spėjimas. Kokius aš naudoju, tai nepasakysiu dabar,  nes dažniausiai tokie sausainiai būna parduotuvėse nelabai matomoj vietoj padėti ir nėra populiarūs, nes tinginiui naudoti žiauriai geri, o vien valgyti negeri išvis. Pakuotės būna 150-180 g., įvairiai, todėl, jei kaskart perku vis kitus sausainius, tai ir sunaudoju jų daugiau ar mažiau. Visad  sulaužau tris pakelius sausainių, įmaišau į varškę ir pažiūriu, ar man dar jų reikia. Jei reikia, įdedu daugiau ir viskas. Tarkim, šįkart sunaudojau 3,5 pak., bet jei norėčiau dar standesnio tinginio, dėčiau visus 4. 

Vat ir viskas. Paprasti keturi ingredientai, penkių minučių darbas ir jokių supercooks’iškų galių nereikalauja. Aš nežinau, kokia amžiaus grupė daugiausiai pas mane lankosi, bet receptas tikrai tikrai visiems tinkamas, o patį tinginį daugelis pamėgsta. Kaip koks nekeptas varškės pyragas išeina – minkštas, lengvai saldus ir gaivus. Labai geras.

Reikės:

• Kreminės varškės – 500 g.;
• Sviesto – 200 g.;
• Kondensuoto pieno – skardinė (~400g.) , bet galima naudoti ir mažiau;
• Paprastų arbatinių sausainių – 3-4 pak.

1. Kambario temperatūros sviestą išsukame kartu su kondensuotu pienu, įmaišome varškę. Turi išeiti vientisa masė.
2. Į varškęs masę suberiame sulaužytus sausainius ir viską gerai išmaišome.
3. Masę dedame į pasirinktą maistine plėvele ar kepimo popieriumi išklotą indą, gerai suspaudžiame ir dedame į šaldytuvą 3-4 val., bet geriausia per naktį.

Skanaus!

Kiti tinginių receptai:

• Varškės tinginys
• Karamelinis tinginys
• Šokoladinis kavos tinginys
• Varškės tinginys su “Oreo”
• Šokoladinis saliamis

Girą gerti sveika arba, kuo malšinti troškulį karštą vasarą?

2005-04-25

 0 0

Geras giras geri vyrai ne tik girioje gerdavo
Giros gydomąsias savybės žinojo jau gilioje senovėje. Mūsų probočiai gira ir troškulį malšindavo, ir gydydavosi, net prieš mūšius su priešais girą gerdavo tam, kad stipresniais ir žvalesniais būti. Stebuklingąsias giros ypatybes Lietuvos karių gydymui ir profilaktikai naudojo senovės žyniai, - gira praplautos žaizdos greičiau gydavo, o geriant girą, greičiau suaugdavo lūžę kaulai, pagerėdavo inkstų veikla.

Garinė pirtis yra baltų, o ne slavų atradimas, nes lietuviai - vieninteliai pasaulyje iki mūsų dienų savo garinėse pirtyse pėrimuisi naudoja net per 50 įvairių augalų vantų, medaus masažą, įvairių girų, midų, kitų įvairiausių gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų garines inhaliacijas. Rusai iki Petro I-jo išvis nežinojo pirčių, jie „parindavosi“, t.y kaitindavosi. Tas pat sakytina ir apie vantas: lietuviai pirtyse periasi su vantomis, šluoja šluotomis, rusai, gi, ir periasi ir grindis šluoja su „veniku“, kas rodo, kad jie nežinojo skirtumo tarp vantos ir šluotos) tiktai savo pečiuose-krosnyse ir tai tik vieną kartą metuose, - taip leisdavo jų pagoniškas tikėjimas. Prieš tūkstantį metų Rusijoje atsiradęs pravoslavų tikėjimas rusus primygtinai ragino maudyti bent du kartus metuose – vasarą per Kupalą ir žiemą prieš Kūčias. Bet apie pirtis tai jau atskiro straipsnio reikalas. Vienintelis gėrimas buvo tik gira, nes ji geriausiai atstatydavo skysčių disbalansą, numalšindavo troškulį, išvalydavo kepenis ir inkstus.

Ir iš tiesų, girą lietuviai žinojo, mokėjo pasigaminti ir vartodavo ypač daug. Mano yra surinkta per 100 originalių įvairiausių giros receptų, kurie siekia net XVI amžių. Tai įvairiausios uogų ir vaisių, žiedų ir pumpurų, sulų ir sulčių, gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų, javų ir salyklų, duonų, pyragų ir net meduolių. Yra giros raugintos, keptinės ir šustinės. Gira nuo seniausių laikų buvo, yra ir privalo būti tik rūgštoka!!! Saldinta gira Lietuvoje buvo pradėtos gaminti rusų sovietinės okupacijos metais pagal Maskvoje patvirtintas receptūras ir jos taip atbukino lietuviams atmintį, kad apie tikrąją girą dabar Lietuvoje niekas supratimo nebeturi, o giros gamintojai vien tik saldžiai šleikštų bizalą gamina.

Kalbant tiesą apie girą, šiandien šio gėrimo gamintojui privalu žinoti, kad duonos giros iš viso nėra, - yra ruginės, kvietinės, miežinės, avižinės duonos, pyrago, ragaišio ir kita gira. Lietuvos karalių, kunigaikščių, didikų ir bajorų rūmuose ir dvaruose, klebonijose ir vienuolynuose, kareivinėse, miestelėnų, amatininkų ir pirklių namuose, valstiečių trobose ir smuklėse iki XX amžiaus kasdien būdavo duodama ant stalo net keliolika rūšių giros. Egzotiškiausios iš jų būdavo miško našlaičių, žemaitiška tekšių, Platelių reliktinių juodųjų trešnių, bet man gardžiausia yra paprasta kriaušelių gira, juodųjų serbentų pumpurų gira, raugintos klevų sulos gira ir, aišku, viržių medaus gira bei lengvai pasigaminama ruginės duonos gira su krienais.

Teigiamą giros poveikį žinojo ir lietuvaitės – norėdamos, kad jų veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė (nebūtų raukšlių), girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi, vonias darydavosi, aišku, ne tokias, kaip dabar, o pildavo girą į kubilą ir ten gerai pasimurkdydavo, na, o po to tai būdavo odos švelnumas, - bernai kaip musės lipte lipdavo.

Gira – pagrindinis sovietmečio gaivusis gėrimas
Rusų okupacijos metais girą populiarino ir žymūs rusų medikai N.Pirogovas (1810-1881), N.Sklifosovskis (1836-1904), I. Pavlovas (1847-1936). Garsiojoje N.Sklifosovskio klinikoje Maskvoje gira buvo būtinas ligonių gėrimas, nes ji saugodavo kepenis nuo cirozės, o skrandžio žarnyno traktą nuo gastritų, kolitų ir opaligės. Jei carinės Rusijos ligoninėse ir lazaretuose girą gerti duodavo be išimties visiems ligoniams, tai sovietmečiu gira jau buvo įtraukta į visų gydyklų, sanatorijų, poilsio namų ir netgi pionierių lagerių valgiaraščius. Lietuvoje vyresnė karta puikiai prisimena ir garsiąsias sovietinės giros cisternas, kurios stovėdavo kiekviename miestelyje, kiekviename didesnių miestų kvartale. Pasaldintą girą gamindavo ne tik alaus bravorai, bet ir duonos gamyklos, netgi pieninės – pasaldintą pasukų girą.

Kodėl gira seniau buvo tokia populiari? Sovietmečiu klinikiniais tyrimais buvo nustatyta, kad gira gerina apetitą ir virškinimą, aktyvina virškinimo liaukų veiklą, stimuliuoja skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimą, o svarbiausia – gira išplauna skrandžio žarnyno traktą, išvalydama organizmą nuo galutinių maisto apykaitos produktų, šlakų. Ar ne todėl sovietmetyje gyvenę žmonės mityboje vartoję prastesnį maistą, praktiškai beveik nevartoję daržovių ir vaisių, anot statistinių duomenų, sirgo vos ne dukart mažiau, nei šiandienos žmonės.

Medaus gira būdavo vartojama anginos ir peršalimo ligų profilaktikai. Tiems, kas skųsdavosi širdies kraujagyslių nervų raumenų ligomis, būdavo rekomenduojama gerti razinų girą, nes jos yra ypač turtingos fiziologiškai aktyviu mikroelementu – kaliu. Ką kamuodavo neurozės, nemiga, hipertonija, patardavo gerti mėtų girą ir t.t., ir pan.

Geros giros geri vyrai gerti neberanda
Turbūt visi pastebėjo, kad geriant colas, fantas, spraitus, „bambolinius“ limonadus, kuo labiau geri, tuo labiau norisi gerti. Nieko stebėtino, nes į šiuos gėrimus dedami specialūs troškulį didinatys priedai. Ir kuo daugiau kankina troškulys, tuo daugiau ir šių paikų gėrimų išgersi. Kam iš to yra nauda akivaizdu.

Gal ir menka bėda būtų daug skysčių gerti, bet čia slypi ir kiti žymiai baisesni pavojai žmogaus, o ypač vaikų organizmui. Tai angliarūgštė ir saldikliai. Apie angliarūgštės pavojingą poveikį žmogaus organizmui, ir ypač skrandžiui, jau nemažai yra kalbėta. Angliarūgštė ypač blogai veikia žmogaus skrandžio virškinimo traktą. Dažnas, gerdamas pigius, angliarūgšte ir saldikliais prisotintus putojančius vynus, liaudyje vadinamus „šampanais“, skundžiasi apsinuodijimu ir bloga savijauta. Ir kaip nesiskųs, jei ta pati   „šampanų“ angliarūgštė taip išėda „šampano“ butelį, kad jo net taros supirkimo punktai jau nebepriima. Atkreipkite dėmesį į tai, kad pigūs „šampanai“ visi kaip vienas išpilstomi į matinio stiklo butelius. Ir tai daroma todėl, kad pirkėjai nematytų kaip angliarūgštė išgraužia butelio stiklą iš vidaus.

Blogesni reikalai yra su saldikliais. Apie cukrų ir jo sukeliamas negalias žmogui nekalbėsiu - jas patys gerai žinote, be to šiandienos gėrimuose jo ir nerasite – gėrimų gamintojams cukrus yra per brangus. Visi bet kokių gėrimų gamintojai saldina savo gėrimus cheminiais saldikliais. Koks jų poveikis žmogaus organizmui galima akivaizdžiai įsitikinti apsilankius Jungtinėse Amerikos Valstijose – niekur kitur nerasite tiek storulių ir ypač nuo viršsvorio kenčiančių vaikų.

Gėrimų gamintojai ir Lietuvoje gėrimų saldinimui naudoja šiuos saldiklius:

ciklamatą (kodas E 952), kuris yra 30 kartų saldesnis už cukrų. Jo negalima duoti vaikams ir nėščioms moterims, bet jūs gėrimų etiketėse šių perspėjimų tikrai nerasite;

aspartamą (kodas E 951), kuris yra 180 kartų saldesnis už cukrų. Jis daugiausia naudojamas limonado gamybai. Koks jo poveikis žmogaus organizmui ir ypač vaikų besivystančiam organizmui niekas Lietuvoje dar nėra net tyręs, bet vaikų sergamumas inkstų ligomis po šių gėrimų pasirodymo Lietuvoje pakilo dvigubai;

sachariną (kodas E 954) – sintetinį cukraus pakaitalą, net 500 kartų saldesnį už cukrų. Gėrimų gamintojai teigia, kad jo leistina norma –2,5 mg 1 kg kūno masės, bet tai yra tik pačių gamintojų teigimas, nes ir jo poveikio žmogaus organizmui, žmonijos mutacijai taip pat niekas nėra tyręs.

Yra atrasta ir dar keliolika saldiklių, o kai kurie iš jų yra net iki 5000 kartų saldesni už cukrų. Tai gana pavojingi žmogaus organizmui sintetiniai cheminiai junginiai. Ir nors jie daug pigesni, saldinimui jų pakanka nedidelio kiekio, Europoje jie yra neaprobuoti, neleidžiami naudoti gėrimų ir konditerijos gamyboje. Atliekant tyrimus su gyvūnais, buvo nustatyta, kad jie sukelia vidurių organų vėžį. Tačiau niekas negali garantuoti, kad Lietuvoje jų į „bambolinius“ gėrimus kas nors nededa. Juk ne be reikalo paprastas vanduo pas mus brangesnis už visokius limonadus, nuo kurių labai pučia pilvą ir niekaip neįmanoma numalšinti troškulio, - būtent tai ir yra tų neaprobuotų Europoje saldiklių rodiklis.

Geros giros geri vyrai nebedaro
Darant girą svarbiausias dalykas yra misos paruošimas. Per šimtą senovinių girų receptų, išlikusių iki mūsų dienų, rodo, kad geros misos ruošimas turi gana sudėtingą technologiją, - geriausios giros ilgokai rūgsta savaime su atitinkamų savo sudėtyje esančių raugalų ar bakterijų pagalba. Sovietinis „obščepitas“ naudojo pačią elementariausią giros gamybos technologiją - rauginimą vykdydavo mielių grybeliais. Šis procesas gana greitas, tad galima gaminti didelius giros kiekius, ypač iš duonos, pasukų ar pan. Ir jei sovietiniais laikais tos ne taip jau prastos giros galėdavai gauti prie kiekvieno kampo, dabar Lietuvoje kepintos juodos ruginės duonos ypatingai saldžią girą nedaug kas gamina.

Gaminami šlykščiai saldūs bizalai iš melasos. Vadinti šiuos bizalus giromis gali tik tas, kas niekuomet nėra nei regėjęs, nei gėręs giros - štai koks yra didžiulis skirtumas tarp tų „babmolinių“ ir tikrų tikriausios giros.

Šiomis dienomis per TV kulinariniai katinai jau pradėjo net švediškos giros reklamą. Aišku, jai toli iki tikrosios giros, bet jei lietuvaičiai patys nemoka ir nenori užsidirbti pinigų, tai lietuvių archainių gėrimų erzacus gali pradėti gaminti ir kitos verslesnės pasaulio tautos. Ir niekam nė motai, kad šitokia praktika tik žemina pačią lietuvių tautą, o tie reklamuotojai, kurie švedišką erzacą prilygina lietuviškai girai, yra tik diletantai, nieko neišmaną apie Lietuvos gėrimus ir juolab apie lietuvišką kulinariją.

Blogesni dalykai matomi maitinimo įmonėse. Lietuvos restoranuose ir kavinėse, regis, kulinarai, gamybos vedėjai, virėjai išvis nebemoka gaminti giros, gaivos, kompotų, kisieliaus. Net sovietiniais laikais kiekviena maitinimo įmonė gaminosi savo firminius gėrimus, nuostabaus skonio ir aromato kompotus ir kisielius. Ir jei šiandien kokiame nors restorane ar kavinėje valgiaraščio gaiviųjų gėrimų skyriuje aš matau ne girą, gaivą, kompotą ar kisielių, o šlamštinius gėrimus kolas, švepsus, fantas, spraitus, einu kitur, nes čia dirbantys kulinarai ir virėjai yra visiški nemokšos ir ypatingi tinginiai, o restoranų savininkai restoraniniame versle yra nieko nenutuokiantys žmonės.

Gera gira – geras sargas
Daugelis žmonių neteisingai yra įsitikinę, kad maistą virškina skrandžio sultys, o viduriuose esančios bakterijos yra blogis, kurį reikia tuoj pat naikinti. Žmonės net neįsivaizduoja kokia begalinė ir įvairialypė gyvūnija - bakterijos yra kiekvieno iš jų viduriuose. Jos mūsų viduriuose gimsta, gyvena, dauginasi, bendrauja, kovoja, dalijasi ekologines nišas. Vieno žmogaus viduriuose yra milijardai 400 rūšių įvairiausių bakterijų, kurių kiekis viduriuose sudaro 1-1,5 kg, o pagal skaičių jų yra daugiau negu žmogaus kūno ląstelių. Tad drąsiai galima sakyti, kad žmogus yra tik savo naudingųjų bakterijų konteineris, vaikščiojantis maišas.

Bet viduriuose esančių bakterijų, mikrofloros bijoti nereikia, nes vienos iš jų virškina mūsų suvalgytą maistą, kitos sintetina daugelį maistingų medžiagų, palaiko reikalingą pH lygį, tarnauja kaip natūralūs enterosorbentai ir pan. Kitos bakterijos padeda organizmui sintetinti vitaminus, taip, kad organizmui net nebūtina gauti tų vitaminų su maistu. Ir tų naudingų bakterijų yra didžiuliai fabrikai, kurie ne tik perdirba maistą, bet ir mūsų senąsias ląsteles, kurių kasdien milijonai atiduodami perdirbimui. Žmogus nesusimąsto, kur dingsta mūsų pačių senosios ląstelės. Kai žmogus badauja, jis minta senosiomis, mirusiomis ląstelėmis. Organizmas perdirba milijonus ir milijonus senų ląstelių, dalina jas į paprastas sudedamąsias dalis, kurios čia pat imamos naujų ląstelių statybai ir energijos gamybai. Naudingosios vidaus bakterijos reikalauja iš žmogaus užtarnauto dėkingumo ir gero su jomis elgesio.

Bet pati didžiausia katastrofa, prilygstanti atominės bombos sprogimui vidurių bakterijoms yra antibiotikai. Po vienos dozės antibiotikų organizmas ilgus metus turi atstatinėti buvusį naudingą bakterijų kiekį, o daugelis žmonių taip ir nebesugeba galutinai jų atstatyti.

Prie to dar pridėkime neteisingą mitybą, ypač tuos velniškai greitus mitybos pokyčius, kurie vyksta mūsų dienomis - agresyvūs picerijų, makdonaldų ir visokių kitokių prasto konservantais perkrauto maisto gamintojų atakos radikaliai pakeitė lietuvių mitybos įpročius. Lietuvių vidurių mikroflora nebesuspėja su vykstančiai mitybos pokyčiais, dar blogiau, - jau gydytojai nustatinėja naują ligą – „disbakteriozę“, t. y, šių dienų gydytojai yra įsitikinę, kad normalių žmonių su normalia savo vidurių mikroflora iš vis nebėra. Todėl daug kam jau reikia lėkti vaistinėn, pirkti dirbtines „gyvąsias kultūras“ miltelių, piliulių pavidalu ir dirbtinai „susodinti“ jas į savo vidurius. Tik kas duos garantiją, kad ten jos apskritai prigys?

Daug geriau ir protingiau yra sukurti geras sąlygas naudingos mikrofloros dauginimuisi ir vystymuisi. Štai šiam reikalui gira yra nepamainomas dalykas. Aišku, obuolių actas, agurkų ar kopūstų sūrymas (rasalas), kefyras, jogurtas, kumisas, rūgpienis, raugpienis, sausas vynas, alus padeda atstatyti žmogaus vidurių mikroflorą, nes jų mikroorganizmai, kurie raugina, fermentuoja yra artimi mūsų vidurių bakterijų giminaičiai, bet tik giminaičiai.

Kai mūsų viduriuose esančios bakterijos yra gerai subalansuotos, žmogus gali valgyti bet kokį maistą, gerti bet kokį vandenį, nes jo viduriuose esančios sveikos ir karingos bakterijos lengvais susidoroja su bet kokių ligų sukelėjais. Geresnės profilaktinės priemonės prieš vidaus ligas už girą nerasite. Jei geriamasis vanduo su chloru ir fluoro, fantspraitiniaikolopepsiai tiesiog ardo mūsų viduriuose esančias organizmui naudingas bakterijas, mikroflorą, tai tik vienintelė gira suteikia visas sąlygas mikroflorai atgyti ir daugintis. Mūsų vidurių naudingoms bakterijoms netgi joks kitas maistas nereikalingas, - jos puikiausiai gali gyvuoti vien tik gaudamos giros.

O kas pradės gaminti tikras lietuviškas giras, tas bus ne tik pagarbintas, kaip žmonijos gelbėtojas nuo visokių ligų, bet ir tuo savo verslu užkariaus visą pasaulį. Gira yra ateities gėrimas, be kurio žmonija yra pasmerkta ligoms, o gimstantys vaikai net ir visokių alerginių ligų išplitimui.

Geri vaikai „fantspraitiniųkolopepsių“ gerti neturėtų
Rūpinantis savo vaikų sveikata, nevertėtų duoti jiems gerti „bambolinių“ limonadų, „fantspraitiniukolopepsių“, „gazuoto“ vandens ir, savaime aišku, daržovių ir vaisių sulčių surogatų iš pakelių. Jau ir taip mūsų vaikai per pieną, jogurtą, ledus, mėsos produktus, parduotuvinius vaisius ir daržoves, kepinius, yra tiesiog perkrauti chemikalais, tad kam dar juos daryti dar didesniais ligoniais? Vaikų organizmas gana greitai prisitaiko prie cheminių medžiagų, tad jei tik koks vaikelis vasarą suvalgo natūralią žemuogę, vyšnią, paskanauja mėlynės uogele, serbentais, pauosto pienės žiedelį, paglosto iš daržo išrautą morką, tuoj vaiko organizmas ima alerguoti, - priešintis svetimkūniui.

Bet labiausiai reikėtų vengti gerti ir juolab leisti gerti vaikams vadinamus becukrius limonadus (populiariausius Lietuvoje gaminamus „bambolinius“ gaiviuosius gėrimus, kurių etiketėse yra nurodyta, kad juose nėra cukraus). Jų saldinimui gamintojai naudoja cukraus pakaitalą sorbitolį, kuris yra taip sunkiai virškinamas, kad nuo jo pradeda nežmoniškai pūsti pilvą. Išgėrus šių gėrimų, jausitės nepatogiai, apsunkę, maus skrandį, blogai pasiskirstys maistas skrandyje ir žarnyne, čia kauptis daugiau dujų. Kad šis nemalonus pojūtis provokuoja virškinimo sistemos, inkstų, kepenų, kiaušidžių ir gimdos ligų, - niekam nė motais, nei gamintojams, nei sveikatos tarnams, nei pačiam vartotojui.

Vaikų troškulį malšinkite šaltinio vandeniu, natūraliomis vaisių ar daržovių sultimis (tik jokiu būdu ne iš pakelių), savo darbo gira, nepatingėkite padaryti pigią ir vaikų mėgiamą duonos trauktinę arba nuovirą, bet sveikiausia būtų jiems duoti gerti medaus su citrina gėrimą. Visai dienai galima išvirti silpnų čiobrelių, mėtų, liepžiedžių, ramunėlių, peletrūno, erškėčių uogų ir t.t ir pan. arbatėlių. Sveika būtų duoti ir beržų, erškėčių, gudobelių, obelų, serbentų, slyvų, šermukšnių, vyšnių lapų arbatėlių, nestiprių žalios ar juodos arbatos su ledukais, tik jas reikia greitai išgerti. Jokiu būdu vaikams neduokite arbatdulkių popiermaišiuose nuovirų, nes tai yra ne arbatos, o chemizuoto lignino ištraukos.

Geri žmogeliai turi gerai ir skaniai gerti
Na, ir patys save pradėkite mylėti. Kam gerti pilvapūtinius fabrikų limonadus, jei troškulį puikiai galite numalšinti tuo, ką ir savo vaikams duosite. Ponios ir panelės dar galėtų pasidaryti kriušoną arba sangriją (jokiu būdu tik ne butelinę pirktinę). Pripjaustykite dubenį vaisių, užpilkite juos jų pačių arba citrusinių sultimis, šliūkštelkite šlakelį vyno, - turėsite malonų gėrimą visai dienai ir sau, ir draugams pavaišinti.

Būnant mieste ar kelionėse, karštomis dienomis troškulį galite numalšinti „špricu“: restorane ar kavinėje užsisakykite nedidelę taurę (50 g) mėgiamo vyno, buteliuką vandens, indelį ledukų ir didesnį bokalą ar stiklinę. Į 200 g talpos stiklinę įpilkite vieną penktadalį vyno, keturis penktadalius vandens ir įmeskite kelis ledukus, - patikėkite,   geresnio atsigėrimo vasaros karštadienyje tikrai nėra.

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas 

A. Vincentas Sakas

Neabejojama, kad pusryčiai – svarbiausias dienos valgis, tačiau žmonių valgymo ypatumai kiekvienoje šalyje gerokai skiriasi. Angliškus pusryčius dažniausiai sudaro keptos pupelės ir dešrelės, itališki pusryčiai tėra kava ir bandelė su uogiene ar sviestu, o prancūzams rytais užtenka kruasano. Škotiškas kiaušinis © Shutterstock Susiję straipsniai: Specialistas pataria: kokiu būdu gaminti kiaušiniai sveikiausi ir kada juos geriausia valgyti  (19) Turkijoje gyvenanti lietuvė pasakė, kuo tikrieji kebabai skiriasi nuo lietuviškų  (89) Atsiųstame pranešime prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė A. Rasmussen sako, kad Lietuvoje vienas populiariausių produktų pusryčiams yra kiaušiniai, tačiau siūlo pasižvalgyti po užsienio šalis ir sužinoti, kaip kiaušinius naudoja ir valgo žmonės tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Lietuviai vis dažniau renkasi ekologiškus kiaušinius Pastaruosius keletą metų kiaušiniai išgyvena tikrą renesansą ir šiuo metu tai – vienas populiariausių vėlyvųjų savaitgalio pusryčių pasirinkimų. Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė sako, kad kiaušinius pirkėjai dažniausiai renkasi ne tik pagal kainą, bet ir pagal auginimo būdą. „Jau kuris laikas fiksuojame augantį pirkėjų sąmoningumą ekologijos, žalos aplinkai ir gyvūnų gerovės klausimais, pavyzdžiui, ant kraiko laikomų vištų kiaušinių pardavimai šiais metais augo net 60 proc.“, – sako B. Čaikauskaitė. Škotiško kiaušinio receptas Gana neįprastą kiaušinio paruošimą pusryčiams renkasi škotai. Šis receptas buvo sukurtas dar XVIII a. viduryje ir iki šiol yra vadinamas tiesiog „škotišku“ kiaušiniu. o prieš tai gautą masę padalinkite į penkias dalis ir iš jos padarykite blyne„Škotiškas kiaušinis – tai mėsos kotletas su virtu kiaušiniu viduje. Šis patiekalas D. Britanijoje yra dažnas ne tik pusryčių, bet ir iškylų gamtoje patiekalas. Škotiškus kiaušinius galima gaminti naudojant vištų kiaušinius, tačiau taip pat jie yra skaniai suvalgomi ir su putpelių kiaušiniais. Nedidelius rutuliukus su gardžiu padažu galite patiekti kaip užkandį prie šventinio pusryčių stalo“, – pasakoja maisto ekspertė A. Rasmussen. Jums reikės: 300 g kiaulienos faršo 300 g vištienos faršo 6 vnt. kiaušinių 120 g manų kruopų džiūvėsėlių prieskonių pagal skonį Gaminimas: Sumaišykite kiaulienos ir vištienos faršą, įmuškite 3 kiaušinius, įmaišykite manų kruopų ir suberkite norimus prieskonius. Viską gerai išmaišykite. Masė neturi lipti prie rankų, tačiau jei viską išmaišius vis dar limpa – Dar įberkite manų kruopų. Aplipinkite juos kiaušiniais, iš visų pusių apvoliokite džiūvėsėliuose ir šiek tiek apkepkite keptuvėje.  Dar kartą viską gerai išmaišius, palikite masę stovėti 15–20 minučių ir praėjus šiam laikui, dar kartelį išmaišykite.   Dėkite į orkaitę ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie pusvalandį.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/maistas/sefo-virtuve/kiausiniai-pusryciams-idejos-is-skirtingu-pasaulio-saliu.d?id=76378815

Bulvių plokštainis su mėsos faršu (kugelis)

Paskelbta: 2010-04-15 by Kulinarė

Ingredientai

• 0.5 arb. š. Druskos
• 0.5 arb. š. Maltų juodųjų pipirų
• 100g Svogūnų
• 15g Sviesto
• 1500g Bulvių
• 1 valg. š. Alyvuogių aliejaus
• 200ml Pieno
• 1 arb. š. Prieskonių mėsai
• 350g Kiaulienos faršo

Bulvių plokštainis (arba liaudiškai kugelis) – tai tradicinis lietuviškas patiekalas, nereikalaujantis didelės patirties gaminant maistą..

Gaminimas

1. Bulves nulupame ir sutarkuojame kartu su vienu svogūnu.
2. Užkaitiname pieną ir supilame ant tarkuotų bulvių, kad plokštainis būtų minkštesnis. Įpilame šaukštą aliejaus ir išmaišome.
3. Į faršą dedame smulkintą svogūną, mėsos prieskonius, druskos ir gerai išminkome.
4. Kepimo skardą ištepame sviestu ir supilame pusę turimų tarkuotų bulvių.
5. Ant viršaus tolygiai dedame mėsos faršą ir supilame likusias bulves.
6. Plokštainį dedame į įkaitintą orkaitę ir kepame nuo 40 minučių iki 1val. 15 minučių (priklausomai nuo plokštainio storio).
7. Patiekti galima su įvairiais pagardais: pieno padažu, grietine, kefyru.

VISO: 2627 kcal, 292g angliavandenių, 76g baltymų, 207g riebalų, 252mg cholesterolio.