Saldindami gyvenimą cukrumi, galite prisišaukti
pavojingų ligų
Neužtenka pasakyti, kad cukrus kenkia
sveikatai. Tą žino net ir pirmokai. Kur kas svarbiau žinoti,
kokias ligas sukelia „baltoji mirtis“ bei kokiuose produktuose jo
randama daugiausia.
Daugelis žmonių sako: „Ak, aš visai nevartoju cukraus, net
kavą ir arbatą geriu be saldiklių.“ Tačiau ta duonos riekelė,
pomidorų padažas, jogurtas, varškės sūrelis – ar žinote, kas
slypi kasdieniuose mūsų produktuose? Štai 9 faktai apie cukrų,
kuriuos privalu žinoti, jeigu rūpinatės savo sveikata. Ar žinai kiek cukraus saldžiuose gazuotuose gėrimuose?
Įvairiuose limonaduose, energiniuose, kavos gėrimuose, sulčių
pakeliuose jo tiek, kad galime sulyginti su įprastu desertu. Taigi,
kaskart susiversdami dar vieną stiklinę saldaus gėrimo, mes
gauname ne tiek jau mažai kilokalorijų, kaip kad gali atrodyti iš
pirmo žvilgsnio. Taigi, tegu forma jūsų neapgauna! Pasirodo,
amerikiečiai, tyrimų duomenimis, net 36 proc. cukraus kiekio gauna
vartodami gaiviuosius gėrimus. Taip pat skaitykite: 6
maisto produktai, kurie suteiks jaunatviškos energijos Didina širdies smūgio riziką Jama Internal Medicine žurnale publikuotame tyrime
atskleidžiama, kad vos viena skardinė per dieną jūsų mėgstamo
saldaus limonado gali padidinti širdies smūgio tikimybę net
trečdaliu! Taip pat mokslininkai atskleidė, kad, palyginti saldus
gėrimas, geriamas rečiau nei kartą per mėnesį ir panašaus
pobūdžio gėrimai, vartojami kelis kartus per dieną, gali net 26
proc. padidinti antrojo tipo diabeto riziką. Ar vis dar norite to
gardžiai atrodančio limonado? Taip pat skaitykite: Eksperimentas:
kaip vyro išvaizdą ir sveikatą paveikė 10 kokakolos skardinių
per dieną Kenčiančios kepenys
Frukotozė, pasirodo, kepenis gali paveikti taip pat, kaip ir
alkoholis, rašoma Journal of Hepatology Nature. Įprastai
gaunama fruktozė, esanti vaisiuose, mums neturėtų pakenkti, jeigu
vartojame su saiku, tačiau išgaunama įvairiais kitais būdais iš
cukranendrių, runkelių ar kukurūzų (tai gali būti fruktozės
sirupas, vadinamasis vaisių cukrus), ji praranda visas maistingąsias
medžiagas ir kenkia kepenims, didina riebalų kiekį kraujyje. Viso
to rezultatas – širdies ir kraujagyslių ligos, didėjantis
svoris. Taip pat skaitykite: 17
būdų panaudoti medų Cukraus pavadinimų pinklėse
Gliukozė, fruktozė, įvairūs sirupai, saldikliai, klevų, agavų
sirupas ir panašiai. Etiketėje galite perskaityti ne vieną
pavadinimą, todėl būkite atidūs – kad ir kaip jis vadinasi, kad
ir kokia forma papuola į mūsų skrandį – tai cukrus. Tik nuo
jūsų pačių priklauso, ką dedate į burną, todėl verta
atsiminti – kuo mažiau cukraus, tuo mažiau sveikatos problemų.
Sužinokite,
kodėl kartais norisi mėsos arba saldumynų Cukrus turi įtakos metaboliniam sindromui
Ši liga pažeidžia įvairius žmogaus organus ir gali sukelti
širdies ir kraujagyslių, kepenų ligas, diabetą. Pasak Journal
of the American College of Cardiology, cukraus kiekis kraujyje –
tai vienas iš penkių rizikos faktorių. Na, o vienas iš didžiausių
ženklų, kad galite susirgti šia liga, tai padidėjusi liemens
apimtis, riebalai, besikaupiantys pilvo srityje. Taigi, jeigu jūsų
klubai mažesni nei pilvo apimtis, metas susirūpinti... JAV moterys cukraus suvartoja triskart daugiau nei
rekomenduojama
Amerikos širdies asociacija teigia, kad per dieną moterys turėtų
pasitenkinti ne daugiau kaip 25 g cukraus (t. y. maždaug 6 arbat.
š.), tačiau realybė dažniausiai būna kiek kitokia. Apskritai PSO
(Pasaulio sveikatos organizacija. – Red.) rekomenduoja gauti 10
proc. mažiau kilokalorijų iš cukraus ar natūralių saldiklių,
tokių kaip medus, sirupas ar vaisių sultys. Cukrus veikia kaip kokainas
Cukrus sukelia gausybę ligų, be to, kuo daugiau jo valgome, tuo
daugiau norime dar ir dar. Tai lyg kokainas ar alkoholis, sukeliantis
priklausomybę, todėl ilgainiui įjunkame į saldų maistą ir
nebegalime atsispirti – taip teigia tyrimai, atlikti JAV
Nacionaliniame priklausomybių nuo narkotikų institute. Cukrus slepiasi netikėčiausiose vietose
Jeigu manote, kad pakanka tiesiog nevalgyti saldainių, nesaldinti
arbatos ir kavos, ir taip išvengsite cukraus, klystate. Tad būkite
atidūs, valgydami bet kokius padažus, duoną, greitai
paruošiamas košes, dribsnius, gerdami gaiviuosius gėrimus... Per daug cukraus grasina daugybe ligų
Ir tai nėra vien tik metabolinis sindromas. Mokslininkai teigia,
kad visų pirma didelis cukraus kiekis gali daryti įtaką vėžinių
ląstelių dauginimuisi, be to, skatina širdies ir kraujagyslių
ligų riziką, itin kenkia odai, greitina senėjimo procesus bei
raukšlių atsiradimą.
123rf.com
Žagsulys, mėšlungis, netikėtas sumaudimas – visa tai gali būti ne tik atsitiktinis reiškinys, į kurį neverta kreipti dėmesio, bet ir kūno signalas, kad kažkas jūsų organizme yra ne taip, kaip turėtų būti...
Signalas: Traška sąnariai
Tikėtina priežastis: Tarpsąnariniame skystyje esama įvairių dujų, tarp jų – deguonies ir azoto. Kai sąnaris staiga ištiesiamas, dujų burbuliukai sprogsta, sukeldami šį gerai pažįstamą iš sąnario sklindantį trakštelėjimo garsą. Trakštelėjimas gali pasigirsti ir sausgyslėms trinantis į kaulą.
Mažiau tikėtinos priežastys: jei kartu su trakštelėjimu pajuntate ir skausmą, tai gali rodyti ir sąnarių ar kremzlių ligas, pavyzdžiui, artritą.
Ką daryti? Jei trakštelėjus sąnariui neskauda – tai ir nesukite sau galvos. Tračiau jei juntate skausmą, sąnarys patinsta, parausta, ima kaisti, negalite atlikti pilnų judesių – būtina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią priežastį ir skirs gydymą.
Signalas: sausos akys
Tikėtina priežastis: Per ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, per daug alkoholio, peršalimas, ilgas buvimas kondicionuojamoje patalpoje – visos šios priežastys gali išprovokuoti akių sausumą ir perštėjimą. Jį skatina ir kai kurie medikamentai: antidepresantai, antihistamininiai preparatai, vaistai nuo peršalimo.
Mažiau tikėtinos priežastys: Nuolat sausėjanti akių gleivinė kartais gali būti vienas iš hipotiroidizmo ar autoimuninės ligos požymių.
Ką daryti? Jei akys sausėja nedaug, jums padės vadinamosios dirbtinės ašaros – lašinkite jų keletą kartų per dieną, ir diskomfortas praeis. Saulėtomis dienomis nešiokite saulės akinius su UV filtrais. Šie akiniai pravers ir šaltomis, vėjuotomis dienomis. Jei akių sausumas nesivargina – kreipkitės į gydytoją, kad išrašytų gydomųjų akių lašų.
Signalas: Šąla rankos
Tikėtina priežastis: Stresas ir nerimas gali išbalansuoti jūsų nervų sistemą, sutraukti kraujagysles, dėl ko sutrinka kraujo cirkuliacija galūnėse. Kai kurių žmonių kraujo apykaita ir taip lėtesnė – dėl to rankos būna nuolat vėsios.
Mažiau tikėtinos priežastys: Jei be šalčio jaučiate dar ir spazmus pirštuose, rankos tirpsta, pakinta jų spalva (iš balkšvos tampa melsva ar raudona), gali būti, kad jums pasireiškė Reino sindromas, kuriam būdingi šalčio ar nervinio streso sukeliami priepuolinio pobūdžio plaštakų, rečiau pėdų pirštų, kraujotakos sutrikimai. Taip pat šąlančios galūnės gali būti vienu iš užsikimšusių kraujagyslių ar jungiamojo audinio ligų požymių.
Ką daryti? Kvėpuokite giliau, išbandykite jums priimtiniausią relaksacijos techniką – kad sumažintumėte streso lygį ir paspartintumėte kraujo apytakos normalizaciją, vėsesniu oru mūvėkite pirštines, dažniau pašildykite rankas. Tačiau jei tai nepadeda, rankos pradeda šalti be jokios aiškios priežasties – kreipkitės į gydytoją.
Signalas: Chroniškas kosulys
Tikėtina priežastis: Gerklę vis pakutena, o kosulys – natūralus jūsų kūno refleksas, su oro srove „išprašantis“ iš gerklės svetimkūnius ir dirgiklius. Chronišką kosulį gali sukelti nosiaryklės išsausėjimas dėl alergijos. Arba hiperaktyvios nosies gleivės nuslinko į gerklę. Kosulį gali sukelti ir skrandžio rūgščių refliuksas.
Mažiau tikėtinos priežastys: kvėpavimo takų spazmus gali sukelti kai kurie medikamentai, chroniška obstrukcinė plaučių liga (dažniausiai pasireiškianti rūkantiesiems), plaučių fibroidai, širdies vožtuvo ligos, dėl kurių plaučiuose ima kauptis skysčiai.
Ką daryti? Kreipkitės į gydytoją, kad išsiaiškintumėte tikrąją priežastį, o tada jums bus skirtas gydymas.Signalas: Kojų mėšlungis
Tikėtina priežastis: Ilgas sėdėjimas, stovėjimas, buvimas viena poza, visa diena su aukštakulniais gali ištempti jūsų blauzdų raumenis, o vėliau ir sukelti mėšlungio skausmus – kartais praėjus kelioms valandoms po nepatogios padėties ar naktį, miegant. Mėšlungio spazmus gali sukelti ir dehidratacija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai.
Mažiau tikėtinos priežastys: kai kurie medikamentai (pvz. cholesterolio kiekį mažinantys preparatai), prieštraukuliniai, antihistamininiai, osteoporozę gydantys vaistai, estrogenai, taip pat užsikimšę ar susiaurėję arterijos.
Ką daryti? Gerkite daug skysčių, valgykite kalcio, kalio, elektrolitų, magnio turinčio maisto – lapinių daržovių, bananų, pupelių. Rinkitės patogią avalynę, po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo pamankštinkite kojas.
Signalas: Naktį pila prakaitas
Tikėtina priežastis: Hormonų pusiausvyros sutrikimas. Sutrikus vidinei kūno savireguliacijos sistemai gali naktimis pilti karštis, imama gausiau prakaituoti.
Mažiau tikėtinos priežastys: Vartojant kai kuriuos medikamentus, pavyzdžiui, antidepresantus, taip pat gali varginti naktinis prakaitavimas. Prakaitavimą dar gali sukelti ir kai kurios grėsmingesnės ligos – vėžys, vilkligė, tuberkuliozė.
Ką daryti? Sumažinkite temperatūrą savo miegamajame: atidarykite langą, dažniau vėdinkite. Miegui rinkitės tik prakaitą sugeriančią, iš natūralaus pluošto pagamintą pižamą. Ir pasitarkite apie šį reiškinį su gydytoju, kad skirtų reikiamus tyrimus ir nustatytų galimą priežastį.
Signalas: Knarkimas
Tikėtina priežastis: Viršsvoris, nosies, sinusų problemos (pvz. adenoidai, alergija) gali sukelti patinimą, kuris blokuoja oro srautus nosies ertmėje. Užpakalinėje gerklės dalyje esantys audiniai ima vibruoti, ir pasigirsta tas erzinantis „chrrr“.Mažiau tikėtinos priežastys: obstrukcinė miego apnėja, kai knarkimą lydi trumpi kvėpavimo stabtelėjimai.
Ką daryti? Kad kvėpavimo takai išliktų maksimaliai atviri, miegokite ne ant nugaros, o ant šono – tada gerklės audiniai nenukara. Vaistinėse teiraukitės knarkimą stabdančių priemonių.
Signalas: Įtrūkimai lūpų kampučiuose
Tikėtina priežastis: Arba jūs pernelyg dažnai laižotės lūpas, arba tai – organizmo reakcija į šaltį, sausą orą. Taip pat gali pasireikšti ir geležies, vitaminų A, C, B grupės trūkumas.
Mažiau tikėtinos priežastys: Lūpų kampučių įtrūkimai gali būti ir grybelinės infekcijos požymis. Tokiu atveju aplink įtrūkimą oda ženkliai parausta. Taip gali pasireikšti ir alerginė reakcija į naujai pradėtą naudoti kosmetiką.
Ką daryti? Pasirūpinkite, kad lūpos gautų pakankamai drėgmės – jums padės drėkinamasis lūpų balzamas, taip pat riebus vazelinas, kuris tai drėgmei neleis išgaruoti. Jei ką tik pradėjote naudoti naujas kosmetikos priemones – liaukitės ir kurį laiką palaukite, o kai įtrūkimai užgis, galėsite vėl pabandyti. Jei žaizdelės negyja ar netgi gilėja, kreipkitės į gydytoją – visų pirma veikiausiai jums skirs vaistų nuo infekcijos, patikrins, ar tai – ne grybelis, galbūt rekomenduos pakoreguoti jūsų valgiaraštį.
Signalas: Tamsus šlapimas
Tikėtinos priežastys: Jei negeriate pakankamai vandens, kepenų išskiriamas pigmentas tampa labiau koncentruotas, todėl šlapimas pastebimai patamsėja. Tiesa, tamsesnis šlapimas taip pat gali reikšti ir prasidėjusią šlapimo takų infekciją – tada šlapimas patamsėja nuo nedideliais kiekiais į jį patenkančio kraujo.
Mažiau tikėtinos priežastys: šlapimo pūslės arba kepenų infekcija, akmenys inkstuose taip pat gali lemti šlapimo patamsėjimą.Ką daryti? Gerkite daugiau vandens. Jei šlapimo spalva ir toliau išlieka tamsi, juolab jei imate karščiuoti ar pajuntate skausmą šlapindamasi, noras šlapintis kyla dažniau, jis pasireiškia stipriau nei įprastai – kreipkitės į gydytoją.
Signalas: Krauju pasruvę akys
Tikėtinos priežastys: Nemigo naktis, ilga darbo diena prie kompiuterio – tai dažniausiai pasitaikančios priežastys, kodėl akių baltymų kraujagyslės išsiplečia. Taip pat tokį akių paraudimą gali sukelti alergija, akių sudirginimas (pvz. dūmais).
Mažiau tikėtinos priežastys: Gali būti, kad akies viduje kilo uždegimas arba prasidėjo akies voko infekcija. Jei akys krauju pasruvę nuolat, tai gali reikšti sistemines organizmo problemas – pavyzdžiui, autoimuninę ligą.
Ką daryti? Dirbdama prie kompiuterio dažniau darykite pertraukėles. Kas valandą užsimerkite vienai minutei, pamirksėkite dažniau. Jei reikia – pasinaudokite dirbtinėmis ašaromis ar akių drėgnumą atkuriančiais lašais.
Signalas: Kraujuoja dantenos
Tikėtinos priežastys: Prastokai išsivalėte tarpdančius, juose liko bakterijų, kurios sukėlė dantenų sudirgimą. Taip pat dantenos gali kraujuoti dėl hormoninių pokyčių (nėštumo metu, PMS, premenopauzės periodu).
Mažiau tikėtinos priežastys: Dantenų liga, retais atvejais – burnos vėžys.
Ką daryti? Valykitės dantis ne rečiau kaip 2 kartus per dieną, naudokite antibakterinį burnos skalavimo skystį, kruopščiai išsivalykite tarpdančius. Reguliariai lankykitės pas stomatologą.
KOMERSANT FM:
Kaip mąstymas apie laiką gali padaryti jus geresniu žmogumi
Jūs turtingas? Puiku. Bet bloga žinia, kad tikriausiai esate baisus sukčius. Mokslas taip sako.
Mąstymas apie laiką skatina mus suvokti, kas esame. Fotodiena.lt nuotr.
Pinigai verčia mus melagiais ir sukčiais. Netgi galvojimas apie juos gali versti elgtis neetiškai. Štai kaip atgauti savo skrupulingumą.
„Didesnis turto ir padėties troškimas gali skatinti neblogus veiksmus,” rašė Paulas Piffas iš Kalifornijos universiteto Berklyje plačiai cituojamame darbe, parodydamas, kad „aukštesnioji klasė“ labiau linkusi meluoti, apgaudinėti, pažeisti kelių eismo taisykles ir netgi atimti saldainį iš vaiko.
Sukčiais mus daro ne tik pinigų turėjimas. Netgi galvojimas apie juos – žvilgančias auksines monetas, pinigų medžius, metines premijas – didina tikimybę pasielgti neetiškai. Naujas tyrimas šią savaitę ne tik parodo nemoralumo intoksikaciją pinigais, bet ir siūlo paprastą sprendimą: Kai žmonės verčiami galvoti apie laiką , o ne pinigus, jie tampa introspektyvesni ir mažiau linkę daryti pikta.
Keturiuose eksperimentuose, Francesca Gino (Harvardo verslo mokykla) ir Cassie Mogilner (Whartonas) pirma subjektams pateikė žodžius, susijusius su pinigais arba laiku. Tada paprašė atlikti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, skaičių matricas ir sakinių sudarymo testus. Dalyviai galėjo meluoti apie savo pasiekimus ir gaudavo atlygį pinigais už kiekvieną atliktą užduotį.
Beveik 90 procentų dalyvių, kurie iš pradžių buvo skatinti galvoti apie pinigus, sukčiavo, tuo tarpu iš skatintų galvoti apie laiką, sukčiavo tik 42 procentai.
Profesorės padarė išvadą, kad mąstymas apie laiką skatina mus suvokti, kas esame. Introspekcija daro mus nuoširdžiais, nes vertiname save ilguoju periodu, o ne susitelkiame į aiškią trumpalaikį sukčiavimo naudą. „Netgi geri žmonės gali elgtis, ir dažnai elgiasi, blogai,“ sakė Gino e. laiške. „Moralę vertinantys žmonės taip pat gali elgtis neetiškai, jei sugeba įtikinti save, kad jų elgesys nėra nemoralus.“
Ankstesniame tyrime Gino ir bihevioristinės ekonomikos ekspertas Danas Ariely'is spėjo, kad nesąžiningumą lemia kūrybingumas. Parašantys daugiau romanų, pateikiantys daugiau naudingų idėjų žmonės, žiūrint bendrai, gali sugalvoti ir kūrybingų neetiško elgesio pateisinimo būdų. („Taip, aš ją atleidau, bet ji savo potencialą geriau išnaudoti gali kitoje srityje“; „Nevagiu iš šio nacionalinio banko, o prisitaikau prie savaime suprantamų subsidijų, kuriomis jis naudojasi, kaip „Per didelė, kad bankrutuotų“ institucija“; etc) Kūrybingo mąstymo stimuliavimas tyrime paskatino nesąžiningą elgesį, išplaudamas liniją tarp moralės ir amoralumo.
Bet šiame tyrime Gino parodė, kad liniją tarp gėrio ir blogio žymi introspekcija. „Tam tikra prasme, ji sumažina gebėjimą užsiimti kūrybingais savo veiksmų pateisinimais,“ sakė ji.
Gali kilti pagunda nurašyti vieną kontroliuojamą eksperimentą. Bet įrodymai, kad pinigai gadina mūsų moralę, gilesni, nei vienas tyrimas: Ginos ankstesnis tyrimas, kad esame labiau linkę sukčiauti, prieš tai išvydę tūkstančius vieno dolerio banknotų, nei tik keliasdešimt, Piffo tyrimas apie saldainį iš vaiko vagiančią „aukštesniąją klasę", pranešimą, kad esame dvigubai labiau linkę išduoti partnerį, jei prieš tai išgirstame žodžius „Wall Street“, ir taip toliau. Kai vis sužinome, kad pelningiausi mūsų šalies sektoriai karts nuo karto užgniaužia savo gėrio ir blogio skyrimo jausmą, gal mums derėtų užgniaužti savo netikėjimą.
L. Balsys: skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis (0)
www.alkas.lt
2013 05 23 23:59
Gegužės 23 d. Seime pritarta žemės gelmių įstatymo pataisoms dėl skalūninių dujų paieškos reglamentavimo.
Įstatymų projekte numatoma, kad turėtų būti atliekamas privalomas poveikio aplinkai vertinimas ne tik angliavandenilių gavybos, bet ir žvalgybos darbams. Taip pat Seime pritarta nuostatai, kad e draudžiama laidoti ir palikti radioaktyvias bei toksiškas medžiagas, kurios žvalgant ir išgaunant skalūnines dujas būtų išsiurbiamos iš žemės.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas ir Seimo narys Linas Balsys teigia, kad šios įstatymo pataisos sukuria pagrindinius saugiklius, leidžiančius ginti Lietuvos žemę nuo neigiamo poveikio, galimo vykdant skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą.
„Labai džiaugiuosi, kad šiandien Seimui užteko politinės valios pasipriešinti dideliam spaudimui iš naftos ir dujų giganto „Chevron“, aktyviai palaikomo prezidentūros. Po svarstymo pritarta pataisoms, kurios, praktiškai užkirstų kelią vartoti agresyvias ir pavojingas aplinkai bei žmonių sveikatai hidraulinio ardymo technologijas. Linkiu kolegoms Seime ir per įstatymo pataisų projekto priėmimą būti tokiais pat pilietiškais. Tikiu, kad įstatymą pasirašys ir prezidentė, apsisprendusi, galų gale, ją rinkusių žmonių, o ne „Chevron” naudai“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos lyderis.
L. Balsys apgailestavo, kad įstatymų pataisos vyksta jau paskelbus skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos vykdytojus. „Manau, kad hidraulinio ardymo technologijos naudojant toksiškus chemikalus, Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungos turėtų būti uždraustos ir tikiu, kad taip ir bus. Vakar bendravau su Europos Komisijos nare Koni Hedegard (Connie Hedegaard), kuri yra atsakinga už klimato kaitą. Ji pripažįsta, kad Europos Sąjunga mąsto lygiai taip pat ir iki metų pabaigos mums pateiks savo išvadas dėl privalomų aplinkos apsaugos direktyvų, susijusių su skalūninių dujų žvalgyba ir gavyba“, – teigė Seimo narys.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos lyderio, skalūninių dujų žvalgyba ir gavyba ne tik pakeis Žemaitijos kraštovaizdį, bet ir užterš gamtinius išteklius. „Žemaitijoje yra du gamtiniai rezervatai, šimtai saugojamų gamtos buveinių ir objektų, ūkininkų, kurie vykdo ekologinę žemdirbystę. Skalūnų dujų paieškos sunaikins ekologinius ūkius, kraštovaizdį, o taip pat pakenks gyvybiškai svarbiems vandens ištekliams“, – sakė L. Balsys.
Jei Seimas dar po vieno balsavimo priims šiandien svarstytas pataisas, jų pakeitimai turėtų įsigalioti nuo liepos mėnesio.
REKLAMA
Susiję straipsniai:
Tautininkai piketavo prieš skalūninių dujų gavybos sutartį su „Chevron“ (nuotraukos)
Atsinaujinusiai žaliųjų partijai vadovaus Seimo narys L.Balsys
Prie Seimo rūmų įvyko piketas dėl skalūninių dujų (nuotraukos, video)
Prie Seimo įvyks mitingas „Ne – skalūninių dujų žvalgymui ir gavybai!“
Gegužės 9 d. per Lietuvą nuvilnijo protestų prieš skalūnų dujų gavybą banga (video)
Prezidentė priima skalūnų dujų žvalgus, žalieji perspėja – neskubėti
The castle of Kaunas is considered to be the oldest stone fortress in Lithuania. Only one third of it survived until the present day, as the rest was destroyed by the river Neris.
LUNI nario mintys
LUNI-Tai LAISVOJO UNIVERSITETO projektas.Čia gali,pats redaguoti būdamas LUNI nariu įvairias problemas,aktualijas ar mokslo krypties temas. Tai pat čia yra pateikiamas visuomenės raidos modelis. Aš neišsiaiškinau šio autoriaus asmenybės,bet jo planas man priimtinas.Tai planas mūsų visuomenei ar jos būsimas modelis.Tik LUNI universitetas veikia pagal laisvąją autorinę teisę,kada tekstai yra publikuojami atvirai interneto puslapyje ir tekstai gali būti redaguojami Laisvojo Universiteto narių: AUTORIUS (NEŽINOMAS) TEKSTAS: Socialinės gerovės valstybė: sociodemografijos
sprendimas VMS balansavimu
Ekonomikos (ūkio gyvybingumo, kūrybingumo ir išradingumo) atgaivinimas per fundamentalų vyrų ir moterų santykių balansavimą. Plano esmė - Produktyviausia Tautos dalis yra 25-40 metų poros.
Tautos finansinis produktyvumas tiesiogiai priklauso tik nuo demografinio (vaikų gimdymo) produktyvumo. Kuo į gilesnius šeimos psichologinių santykių niuansus atsižvelgiama (kokybė) tuo šeimose kyla stipresnis noras turėti vaikų.
Tautos gerbūvio pagrindas yra tik vienas vienintelis dalykas: vyrų ir moterų bendravimo kokybė bei iš to išplaukiantis noras turėti daug vaikų bei kokybiškas jų auginimas ir auklėjimas.
Kadangi tauta nyksta, sensta (su dabartinėmis tendencijomis tauta gali išnykti per ~120-150 metų), gimstamumas menkas, daugiausia suicidų - vyrai tai pirmiausia būtina nuosekliai išspręsti bazinį Tautos klausimą: teisingą vyrų ir moterų bendravimą šeimose ir viešumoje, atstatyti vyrų ir žmonų (sutuoktinių) archetipinių-amžinų pareigų suvokimą ir kartu - šių pareigų atitikmenis į bendruomenės/organizacijos bei šalies vidinius/išorinius reikalus.
Norint atstatyti tautos gimstamumą o taip pat ir žmogiškus santykius visose tautos gyvenimo srityse būtina atgauti, išgryninti fundamentines lytiškumo, vaikų lytinio auklėjimo, teisingo suvokimo apie priešingą lytį žinias ir ugdymą.
Į krizę reikėtų žiūrėti ne tik finansisto ar ekonomisto akimis, bet taip pat - o gal net visų pirma - socialinės antropologijos, socialinės psichologijos ir etikos specialistų akimis, nes tautoje ypač ryški bendruomeninio gyvenimo erozija ir bendražmogiškų vertybių devalvacija. Tai žada kur kas baisesnes problemas nei investicijų stygius ar ekonomistų klaidos.
Pinigai atsiranda iš sveikatos-darbingumo. Darbingumas-sveikata - iš teisingai sutvarkytų žmogiškų santykių. Žmogiškų santykių fundamentai - vyrų ir moterų bendravimo psichologija ir vaikų auklėjimo baziniai dėsniai.
SSC+CivitasLt tyrimo Lietuvos Tauta analogiškos išvados:
6. Svarbiausias tyrimo rezultatas - suformuluotos bendrosios galimo Lietuvos augimo prielaidos ir perspektyvos. Šiuo požiūriu augimas suprantamas kaip gebėjimas konkuruoti ne vien tradicine ekonomine prasme, bet ir tobulinant socialinius santykius, plėtojant technologijas, didinant darbo ir darbinio gyvenimo kokybę, kuriant bendras vertybes ir didinant pilietinės visuomenės veiksnių įtaką, taip pat modernizuojant švietimo, mokslo ir kultūros formas.
Išorė ir tolimoji strategija: vyriškieji nacionaliniai projektai
strateginės ašinės nacionalinės motyvacijos atgavimas
ekspansyvusis-vyriškasis aspektas,
vyriškųjų pareigų projekcija į šeimą, organizacijas, Tautą, viešoji vadyba.
protų sinergija, geriausių idėjų bei talentų akumuliavimas, pritraukimas
Būtina atgaivinti Tautiškumo,Tautos idėjos vertybinį turinį ir su juo susijusia motyvaciją.
Inicijuoti Lietuvos vizijos ir misijos apmąstymus. (Ką Lietuva gali duoti pasauliui?)
Sudaryti ir įgyvendinti priemonių kompleksą skirta vyriškumo tautoje ugdymui ir palaikymui.(labai svarbu!)
Žurnalas Veidas
2009.07.27 - Nr. 30 Lietuva sparčiai džiunglėja
Gintaras Sarafinas
Sociologinės apklausos liudija, kad šiemet užsienyje atostogauti planuoja tik 12–15 proc. lietuvių, taigi gana nedaug. Dauguma atostogaus Lietuvoje. Tai tikrai nėra blogas pasirinkimas: atostogos gimtajame krašte turi daugybę privalumų. Jų galėtų būti dar daugiau, bet kai kas pasistengia, kad taip nebūtų. Omenyje turiu visokiausio rango valdininkus ir klerkus. Jie taip uoliai viską draudžia ir riboja, kad Lietuva sparčiai džiunglėja. Važiuodami per Lietuvą pamatysite daugybę dvarų, bet 95 proc. jų merdi ir griūva. Nebedaug trūksta, kad visai sugriūtų. Taip yra todėl, kad visokie paveldosaugininkai ir kitokie -saugininkai iškėlė tokius reikalavimus, kad juos įgyvendinti sugeba tik trys keturi savininkai. Kiti neišgali, todėl jų dvaruose ant stogų auga beržai, o pro langus svyra dviejų metrų dilgėlės. Įdomu, ką tie paveldosaugininkai aiškins, kai iš dabartinių 600 dvarų liks pusė. Taip pat mūsų saugotojai skrupulingai saugo ir visokius pelkynus, krūmynus, kemsynus bei kitokius šabakštynus. Tarkime, tikrai įstabiame Mingės kaime žavūs nameliai, kiemeliai, medeliai, bet nuo upės juos skiria keturių metrų aukščio krūmynai ir paranormalaus dydžio piktžolynai. Pasirodo, šitie šabakštynai yra saugomi ir vietiniai gyventojai į juos kėsintis negali. Beje, šie "stebuklai" vadinami labai įmantriai – atotangomis. Tačiau ar visiems tiems saugotojams neatrodo, kad jau visa Lietuva baigia pavirsti viena didele atodanga su nešienautomis pievomis, piktožolėmis, bet kaip ir bet kur augančiais krūmais, su neįžengiamais nendrynais apžėlusiais ežerais ir pamariu, su susmegusiais griuvėsiais. Visiems tiems saugotojams ypač dėkingi turėtų būti uodai, erkės ir kitokie parazitai, kuriems dabar Lietuvoje idealios sąlygos. Kone rezervatai. Na, bet jei jau išsikėlėme tikslą išauginti daugiausiai uodų ir tapti labiausiai apšepusiu kraštu, tai kodėl gi ne.Tiesa, vis dar šiek tiek turime užkietėjusių aktyvistų, kurie įkyriai stengiasi civilizuoti, sukultūrinti ir išpuošti bent atskiras saleles didžiojoje mūsų "atodangoje", bet jie reguliariai gauna per nosį. Tarkime, sugalvoja koks verslininkas įpūsti daugiau gyvybės Neringoje, tai būna taip išmaudomas ir tampomas, kad ilgam praranda norą ne tik kažką kurti, bet net apskritai į Neringą užsukti. Arba kiti verslininkai panoro Palangoje ant pėsčiųjų tilto įrengti kavinę, kaip kad yra daugumoje kitų panašių pajūrio miestų užsienyje, tai mikliai buvo iškvailinti vietos biurokratų ir savo idėją turėjo užmiršti.Ėch, kad tie mūsų saugotojai ir kontroliuotojai savo energijos perteklių panaudotų ir uoliai saugotų miestų senamiesčius nuo neteisėtų statybų, paežeres nuo "prichvatizuotojų", gamtą nuo didžiųjų teršėjų. Bet ne, atodangas ir šabakštynus jiems saugoti mieliau. Tik žiūrėkite, kad norėdami atsidėkoti uodai ir erkės neapdalytų jūsų meilės bučiniais.Ir dar vienas pasiūlymas: jei vis dėlto kils mintis išsaugoti ne vien uodams, bet dar ir žmonėms mielą Lietuvą, gal pasimokykite iš kitų šalių, kaip saugoti gamtą ir paveldą, bet ir kartu kurti jaukią aplinką, o ne džiungles. Ir nereikia važiuoti kažkur toli. Iš pradžių užteks pas kaimynus – pavyzdžiui, į Ventspilį.
Aš pateiksiu sekančius dalykus.Pastarųjų mano chronologiškų žygių su savo šunimi Dogu Dogužėliu ataskaita.Bendrai:Rytmečiams suskirstyta,tai graži nubundanti gamta.Vakarams,tamsa užgožusi šias apylinkes,tačiau yra vienas "bet"vakarais toks vienas telebokštas,viename mieste švytėdavo įrodydamas savo šviesią paskirtį....Atskirai:metų laikai:Rudenį šis laukų pabaigos valdovas telebokštas "valdė" kiek aprudusius nuo karštos vasaros laukus.Žiemą:snieguotasis,baltas laukų apdaras paryškindavo tamsoje švytintį telebokštą su jo raudonomis iliuminacijomis,rūkas,šerkšnas,ar giedras dangus tokios buvo mano patirtos žiemos rytmečių ar vakarų akimirkos.Pavasaryje:pavasaryje būdavo nesvarbu ar pirmais mano kelionių metais ar paskutiniais mudu,aš ir mano šuo Dogas Dogužėlis šių metų rytmečiuose bėgdavom laukais pro telebokštą.Nors be abejo tokios tik nubudusios gamtos rytmečiuose telebokštu ir gražuoliu upės slėniu pasigrožėti galėdavau....Vasaruose:visur kvepėdavo žolė,saulėje skaisčiai blizgėdavo telebokštas jis neniūriausias tokiame metų laike,bet labiau nušvitęs,čia saulės įtaka.O pasakiškas upės slėnis pasitikdavo mane ir mano Dogą....Ruduo pats už save atsako,jis dvipusis.Jame du santykiai,buvo giedrios ar niūkios dienos.Slėny būdavo pilkumų spalvos,bet medžiai tik su auksiniais lapais,kaip aukso pabiros,kaip torto papuošalas puošdavo jį....Rytmečiais:Štai rudens ar pavasario spalvos būdavo tie orientyrai kurie orientuodavo mane į įstabų šių metų laikų suvokimą....Žiema ar vasara tai metų laikai su 2 santykiais šiluma ar šalčiu.O dar tu mano kelionių vasaruose nesvarbu 1 metais,ar paskutiniais vojažų metais,čia šiose apylinkėse būdavo daug paukščių. Pavasarinių ir vasarinių kelionių metu po telebokšto apylinkes tūkstančius jų paukščių garsus sugėrė mano ausys,o mano šuns Dogo nuo tu garsų dar labiau linko ausys....O štai žiema kokį giedrų vakarą, be jokios nykumos,bet su žvalumu paryškindavo ,žvaigzdėtą vakarą šį telebokštą,kuris kaip atšvaitas žibėdavo su raudonomis lempomis pakibęs ore......Štai mano tų kelioniš rato planas.Buvome 2 keliautojai aš ir mano šuo Dogas Dogužėlis,toliau vadinsim tuos keleivius Praeitinukais,nuo žodžio "praėję" "pro"kelionių taškai, vietos:1 taškas(kelionės pradžia)..Vieno miesto Žalgirių rajono 4 aukšte butas po dešine..2 kambarių) 2 taškas 2 vidurinė mokykla("praeitinukai"ėjo pro mokyklos stadioną);..3 taškas Žalgirių mikrorajono laukai("praeitinukai" ėjo pro sodus);4 taškas Plentas i Šiaulius kryptis("praeitinukai"kirsdavo šį plentą); 5 taškas Privačių namų rajonas("praeitinukai"eidavo šio rajono paribiu);6 taškas Medelynas("praeitinukai"kirsdavo medelyno kelią);7 taškas Kalvos( čia "praeitinukai","sustodavo") štai aš užsilipdavau rytais ar vakarais ant tos kalvos viršaus ir plačiu akiračiu apžvelgdavau žemiau plytinčias apylinkes,pvz tamsoje tolumoje matydavau telebokštą su raudonomis lempomis ar "dogo"lauką,.kurį vadinau tuo vardu.Pasakiška!...8 taškas Pats bokštas,netoli jo žydų kapinaites("praeitinukai"aš ir mano dogas "skersuodavome",t.y.praeidavom pro bokštą....9 Taškas Slėnis ir upė (Gražiausias kelionės taškas)(Be komentarų);..10 Taškas Upės tiltas ("praeitinukai",čia aš ir mano dogas"skersuodavome"pro vienintelį miesto automobilių tiltą);....11 Taškas Katalikų bažnyčia ir parkas ("praeitinukai","skersuodavome" šią šventovę );12 Taškas Evangelikų liuteronų bažnyčia ir parkas ("praeitinukai","skersuodavome"ir šią šventovę)....13 Taškas Ties senu ir storu ąžuolu("praeitinukai","skersuodavome"šį pagonišką -simbolį medį);14 Taškas Prezidento gatvė ir katilinė ("praeitinukai","skersuodavome"katilinę);15 Taškas Galutinis kelionės taškas(Namai Gedimino gatvėje).Taigi mes šie "praeitinukai"aš ir mano šuo Dogas Dogužėlis beveik 6 metus turejom reguliarų kelionės marsrutą, kuri jums pateikiau aš......Paprastas provincijos keliautojas
Retorika
Retorika Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos. Peršokti į: navigaciją, paiešką Ciceronas, vienas žymiausių oratorių. Retorika (graik. ρητωρ, rhêtôr, oratorius) – vienas iš trijų pirmųjų laisvųjų menų (šalia dialektikos ir gramatikos) Vakarų kultūroje. Senovėje ir Viduramžiais tiek retorika, tiek dialektika buvo suprantamos kaip siekis būti įtikinamu. Šiais laikais retorika suprantama kaip įtikinėjimo žodžiu menas, kai kalboje argumentai sudėliojami iš anksto suplanuota dialektine tvarka. [taisyti] Retorikos rūšys Proginė Giriamosios, peikiamosios kalbos; paremtos gerumo ir blogumo kategorijomis. Politinė, svarstomoji Įtikinėjamosios ir atkalbinėjamosios kalbos; paremtos naudingumo ir žalingumo kategorijomis. Teisinė Kaltinamosios ir ginamosios kalbos; paremtos teisingumo ir neteisingumo kategorijomis. Modernioji komercinė Tai praktinė verslo retorika, paremta moderniosios literatūros (detektyviniai romanai), kino (scenarinė intriga), reklamos (lakoniška ekspresyvi kalba) ir suvokimo psichologijos (girdimosios informacijos priėmimas) atradimais. Apima tokias sritis kaip: elektroninis laiškas, telefono pokalbis, verslo derybos, verslo prezentacija naudojant "PowerPoint" skaidres ir kt. [taisyti] Senovės Graikija Vakarietiškas retorikos supratimas kilo iš viešojo ir politinio gyvenimo Senovės Graikijoje, kuriame oratorystė turėjo didelę reikšmę perteikiant filosofines idėjas. Daugelis filosofų savo mintis dėstė tik žodžiu, o užrašytos jos mus pasiekė tik per jų mokinius ir pasekėjus. Taip retorika tapo svarbiu menu, kuris oratoriui padėdavo surasti auditorijos įtikinėjimo savo argumentų teisumu formas, priemones ir taktiką. Retorika buvo vertinama kaip padedanti surūšiuoti ir paaiškinti pateikiamus argumentus. Retorikos pradžia paprastai siejama su Didžiosios Graikijos autoriumi Corace (Sirakūzai). Vėliau retorikos mokymas persikėlė iš Sicilijos į Atėnus, kur retoriką išpopuliarino V a. pr. m. e. keliaujantys mokytojai, vadinti sofistais. Tarp jų žinomiausi buvo Protagoras, Gorgijas (427 m. pr. m. e. emigravęs iš Sicilijos į Atėnus) ir Isokratas. Dėl to retorika ilgai išliko artimai susijusi su filosofija. Platonas sofistus griežtai kritikavo, teigdamas, kad jie užsiima tuščiažodžiavimu.
Palangos "VYTURYS"
Daina apie STRAZDĄ
Didelė tikimybė, kad archeologų ieškomi Pilėnai yra prie Skaudvilės esantis Ivangėnų piliakalnis.
Istorikams ir archeologams ramybės neduoda klausimas, kur buvo legendinis lig šiol neatrastas Pilėnų piliakalnis. Šis piliakalnis išgarsėjo, kai gindamas Pilėnų pilį 1336 metų vasario 25 dieną žuvo Žemaitijos kunigaikštis Margiris (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino brolis) ir visa pilies įgula.
Didelė tikimybė, kad archeologų ieškomi Pilėnai yra prie Skaudvilės esantis Ivangėnų piliakalnis. R.Malycho foto
Priskyrė dzūkams
Neaišku kodėl, tačiau prieš keletą dešimtmečių istorikai darė prielaidą, kad garsioji Pilėnų pilis stovėjo Dzūkijoje ant Punios piliakalnio. Ten dzūkai Pilėnų pilies gynėjams netgi paminklą pastatė. Ilgus dešimtmečius istorikai Pilėnus Punios piliakalniui priskyrė nepaisydami, kad viduramžių kronikose gana tiksliai įvardyta, kurioje baltų žemėje stovėjo legendomis apipinta Pilėnų pilis.
Remiantis viduramžių kronikininku Vygandu Marburgiečiu, Pilėnų pilis stovėjo Trapėnų žemėje. Ją 1336 metais užpuolęs Vokiečių ordinas. Nors jėgos buvo nelygios, lietuviai gynėsi narsiai. Praradę viltį atsilaikyti, pagonys sumetė į ugnį didelius turtus, o patys išsižudė nenorėdami patekti kryžiuočiams į nelaisvę. Vienas paskutiniųjų žuvo pilies gynybai vadovavęs Žemaitijos kunigaikštis Margiris, prieš tai jis esą nužudė ir savo žmoną.
Po 1336 metais įvykusio kryžiaus žygio (talkininkai buvo renkami Vokietijoje, Austrijoje ir netgi Prancūzijoje) didžioji dalis Karšuvos žemės tapo negyvenama dykra, 1337 metais Vokietijos imperatorius Liudvikas Bavarietis Karšuvos žemę dovanojo Kryžiuočių ordinui, bet šiam ten taip ir nepavyko nei pilių pastatyti, nei įsitvirtinti.
Pilėnus gynė legendinė asmenybė
Yra duomenų, kad iki tapdamas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Karšuvos žemę valdė ir jos gynybai vadovavo Gediminas. Jam tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Karšuvos ir visos Žemaitijos valdymą perėmė jo brolis Margiris. Pastarasis garsus tuo, kad kryžiuočiams 1329 metais surengus kryžiaus žygį į Žemaitiją iškvietė į dvikovą Bohemijos karalių Joną Liuksemburgietį. Prasidėjus dvikovai vienas Margirio karių puolė padėti savo kunigaikščiui, pažeidė dvikovos taisykles ir Margiris buvo priverstas pasiduoti ir sumokėti didelę išpirką. Ji buvo sumokėta Šventosios Romos imperijos monetomis, lietuvių pagrobtomis 1326 metais žygio į Brandenburgo markgrafystę (Berlyno apylinkės) metu. Margiris – kol kas vienintelis žinomas lietuvis, kovęsis dvikovoje su Europos valstybės valdovu.
Legendinį Žemaitijos valdovą Margirį pelnytai galima statyti šalia kitų legendinių Žemaitijos valdovų: Saulės mūšio laimėtojo Vykinto, Durbės mūšio laimėtojo Treniotos, Kęstučio ir Žemaitijos valdovo „karjerą“ pradėjusio Vytauto.
Troppen – Trepų kaimas?
Kol kas nežinoma ir galbūt niekada nepavyks sužinoti, kur buvo garsioji Pilėnų pilis. Tačiau kronikininkas Vygandas Marburgietis mini Trapėnų žemę.
V.Marburgietis įvardija, kad 1336 m. vasario 25 dieną sunaikinta Pilėnų pilis, stovėjusi Troppen žemėje. Troppen žemė minima 1363 ir 1390 metais kryžiuočių žygių į Žemaitiją pranešimuose. Lietuvių rašytiniuose šaltiniuose Trapėnų (Troppen) žemė pirmą kartą paminėta 1575 metais, tuomet ten jau buvo Trepų dvaras ir palivarkas. Jei Pilėnų pilis stovėjo Trapėnų – Trepų žemėje, tai legendinės pilies piliakalnio galbūt reikėtų ieškoti kažkur netoli dabartinės Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo.
Viduramžių kronikose aprašyti Trepai yra už trijų kilometrų nuo Skaudvilės į šiaurės vakarus, o trys kilometrai nuo Skaudvilės į vakarus dunkso senoji Karšuvos žemės sostinė – Ivangėnų – Karšuvos piliakalniai.
Karšuvos piliakalniai
Pirmasis piliakalnis, vadinamas Pilike, yra kalva, kurią iš pietų, vakarų ir šiaurės juosia Suvirkštės upelis. Piliakalnio aikštelė – 40 metrų ilgio, 35 metrų pločio rytiniame piliakalnio pakraštyje supiltas 4 metrų aukščio pylimas, rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Apie 50 metrų į šiaurės vakarus nuo pirmojo yra antrasis piliakalnis, manoma, kad jis buvo pirmojo priešpilis.
Ivangėnų – Karšuvos piliakalnius 1905 metais aprašė istorikas Liudvikas Kšivickis, 1997 metais žvalgomuosius archeologinius piliakalnio tyrimus atliko archeologai Vykintas Vaitkevičius ir Gintautas Zabiela.
Kryžiuočių kronikose 1385 metais minima ten stovėjusi Karšuvos pilis leidžia daryti prielaidą, kad Ivangėnų – Karšuvos piliakalniai buvo senovinės Karšuvos žemės administracinis centras su jame gyvenusiu kunigaikščiu.
Manoma, kad XIII amžiuje, XIV amžiaus pradžioje Karšuvos žemė turėjo kunigaikštystės statusą, žemės teritorija didžia dalimi atitinka dabartinės Tauragės apskrities teritoriją. Karšuvos žemė susiformavo XII amžiaus pabaigoje, o iki tol joje gyveno istorikams kol kas nežinomo vardo baltų gentis. Keisčiausia, kad etnogenezės atžvilgiu artimiausi Karšuvos žemės gyventojų giminaičiai – Latvijos pietuose gyvenanti žiemgalių gentis, nors Karšuvą ir Žiemgalą skiria apie 150 kilometrų. Dar Karšuvos gyventojams etnogenezės atžvilgiu artimi kuršiai (Latvijos Kuršo pusiasalis ir vakarinis dabartinės Žemaitijos pakraštys) bei prie Nemuno gyvenusi (Tilžės, Ragainės apylinkės) jau išnykusi Skalvių gentis.
Kodėl Karšuvos (dabartinės Tauragės apskrities) gyventojams artimesnės ne lietuvių, o Latvijos žiemgalių ir kuršių gentys, atsakymo kol kas nėra, bet galbūt ateityje pavyks įspėti šią mįslę.
Tai kur ieškoti Pilėnų?
Garsieji Pilėnai turėtų būti kažkur netoliese kronikoje paminėtos Trepų žemės centro, dabartinio Trepų kaimo. Didelė tikimybė, kad Žemaitijos kunigaikščio Margirio rezidencija buvo Karšuvos žemės administracinis centras – Ivangėnų – Karšuvos pilis, kad būtent šią pilį gynė kunigaikščio reguliari kariuomenė ir būtent čia 1336 metais įvyko viena garsiausių Lietuvos viduramžių tragedijų.
Tiksli Pilėnų vieta kol kas nenustatyta, bet dauguma istorikų sutaria, kad Pilėnai buvo Pietų Žemaitijoje – Karšuvos žemėje. Kaip galima Pilėnų vieta minimi Ivangėnų – Karšuvos, Molavėnų (Raseinių rajonas), Bilionių (Šilalės rajonas), Batakių (Aukaimio) piliakalniai. Prie šio sąrašo dar būtų galima pridurti įspūdingą Pagramančio piliakalnį, kuris saugojo du svarbius kelius į Žemaitijos gilumą (palei Jūros ir Akmenos upes). Is http://www.kurjeris.lt
Baltijos valtys
Praeities veidrodyje 2002 03 20
Šiandieną nuo 18 val iki 21 val. stebėjau neblogą J.Miltinio teatro 2 dalių spektaklį,kuris vadinasi "Prie auksinio ežero". Veiksmas vyko JAV vienoje iš Naujosios Anglijos valstijų. Šis regionas "priglaudė" didijį Amerikos miestą Bostoną. T.y. Masačiusetsas yra garsiausias Bostonu,o Naujoji Anglija kaip regionas savaime garsi natūralia gamta.Taigi Naujoji Anglija turi ir "Auksinį ežerą". Galbūt tos pjesės autorius išgalvojo šį ežerą ir jo pavadinimą tačiau veiksmas sukosi prie jo.Šiame spektaklyje du seni amerikiečiai vyras ir žmona Nortonai atostogavo.(Donato Banionio) Senasis Nortonas savo irzliomis kalbomis,blaškėsi kaip pulsuojančio ežero bangos,jo nuotaikos ,kalbėsena kito dinamiškai. O jo žmona ponia Norton buvo kantri su juo,tai buvo moteris kuri jį palaikė,o kaip žinia palaikymo bene labiausiai reikia senatvėje.Bet šių garbiųjų Nortonų dukra buvo šiek tiek kitokia,ir tai matėme mes žiūrovai.Štai šis tėvas ir jo duktė nebuvo vienas kitam labai artimi,bent iki galo atviri.O jų barniai, bei šabloniškas susitaik ymas atrodė neturėjo ilgai ir negarbingai tęstis. Čia nebuvo jausmų žaidimo Va bank,nes koks gi būtų tėvas kuris atsižadėtų savo dukros,o kokia būtų duktė kuri tą patį padarytų atsižadėtų jo. Barniai iki antrosios spektaklio dalies buvo dinamiški.Bet čia įsijungė į spektaklio žaidimą,be barnių ir su barniais Paštininkas, Nortonų dukros (Čelsi) sužadėtinis Bilas Rėjus; Robertas (Rėjaus sūnus). Kiekvienas su savo amplua,ir žaidimais su trijais jausmais: Meile,Neapykanta, Kantrybe.Duktė Čelsi su kitais visai maloni mergina,bet storžieviška su Tėvu. O dantistas Billy pavadinęs Čelsi tėvą Misterį Nortoną įstabiu žmogumi,bet gana taikliai pamatė ir jo marazminę savybę Bambėjimą. O ponia Norton šiame spektaklyje pasirodė lyg smulkių nesklandumų ištaisytoja. Taigi tie gerai suvaidinti gerbiamojo Donato Banionio ir kitų aktorių personažai,manipuliavo ir mūsų padarytais veiksmais jau realiame gyvenime.Nes mes ir žiūrovai ir personažai esame labai gyvenimiški,ir dažnokai be priežąsties ar su priežąstimi,susipykstame su savo artimaisiais.Bet vis dėlto šie personažai spektaklyje prie gražaus "Auksinio ežero" ir liko artimomis būtybėmis,pyktis neišrovė gerus jausmus. O tai svarbiausia... P.S. Tą dieną, kai aš ziūrėjau iš balkono į šį puikų spektaklį tam tikra prasme sukosi gyvenimo filmas,kurį išgyveno aktoriai ir jų žiūrovai.
LNOBT vasaros sezonas Trakų pilyje vėl kviečia į „Pilėnus”
Burokėliuose vitamino C dvigubai daugiau nei morkose. Raimundo Šuikos nuotrauka Laikas išsispausti šviežių sulčių ir jomis atgaivinti organizmą. Sveikatos pasipildysime visai žiemai. Laikas išsispausti šviežių sulčių ir jomis atgaivinti organizmą. Sveikatos pasipildysime visai žiemai. Burokėlių sulčių galia Burokėlių sultys nėra itin skanios, tačiau turi išskirtinę vertę. Nuo seno populiarus burokėlių, morkų ir ridikų sulčių mišinys – geriausias vaistas nuo mažakraujystės (keletą mėnesių geriama po 1–2 šaukštus kasdien prieš valgį). Šiems šakniavaisiams gamta dovanojo baltymų, angliavandenių, riebalų, organinių rūgščių, ląstelienos, pektinų, karotino, daug vitaminų, įvairių mikroelementų. Burokėliuose yra net neseniai atrasto vitamino U, kuris gydo ne tik žaizdas, bet ir alergiją. Burokėliai organizmą stiprina geležimi, manganu, nikeliu, variu, boru, stronciu. Jodo burokėliai turi daugiau nei kitos daržovės. Burokėliuose esančios medžiagos skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Unikalus natrio ir kalio santykis 10:1 padeda druskų pertekliui lengvai pasišalinti, neleidžia kauptis ant kraujagyslių sienelių, todėl sultis galima vartoti išsiplėtus venoms, pakilus kraujo spaudimui, sutrikus širdies veiklai. Sultyse esančios biologiškai aktyvios organinės medžiagos (betaninas, betainas) skatina kepenų ląstelių gyvybingumą, gerina tulžies išsiskyrimą, žarnyno veiklą. Jos geriamos sergant hipertonine ar skydliaukės ligomis, tinka turintiems antsvorį žmonėms. Sergant hipertonine liga, ypač kai vargina galvos svaigulys, galima du mėnesius po valgomąjį šaukštą 2 kartus per dieną prieš valgį gerti tokį mišinį: burokėlių, morkų, krienų, citrinų sulčių, medaus. Burokėlių sultys tinka vėluojant mėnesinėms (reikia gerti po 50–100 g 2–3 kartus kasdien), jos gali pakeisti hormoninius sintetinius preparatus, vartojamus klimakso metu. Jei kankina padidėjęs kraujo krešumas, sergate gastritu, opalige, šviežias sultis ir burokėlius reikėtų vartoti saikingai. Salierai – kalio ir natrio šaltinis Salierai turi daug gydomųjų galių. Šakniastiebiuose gausu angliavandenių, riebalų, baltymų, organinių rūgščių, įvairių vitaminų, mineralinių druskų – ypač daug kalio ir natrio. Salierų sulčių reiktų gerti tiems, kurie vartoja daug krakmolo ir cukraus turinčių maisto produktų. Natris skystina kraują bei limfą, apsaugo nuo plaučių, bronchų ligų, priešlaikinio senėjimo. Salierai saugo organizmą nuo avitaminozės, tinka dietinei mitybai – ypač tada, kai valgoma mažai rūgščių. Salierų ir morkų sulčių mišinys stiprina nervų sistemos veiklą, regėjimą. Salieruose esančios medžiagos gerina apetitą, nuo ligų apsaugo inkstus ir šlapimo pūslę, padeda sergantiems podagra, reumatu, skatina išsiskirti šlapimą (gerti reikia po 1 šaukštą tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį). Salierų sultis galima vartoti sergant širdies, kraujagyslių ligomis. Salierai kartu su krienais, medumi ir citrina sugeba išvalyti mūsų sąnarius nuo senatvėje susikaupusių druskų. Sulčių galima pasiruošti ir iš salierų lapų. Juose yra net 11 kartų daugiau kalio nei gumbuose. Karotino kiekiu salierai nenusileidžia burokėliams, morkoms, špinatams. Lapuose yra 30 kartų daugiau vitaminų ir 50 kartų daugiau karotino, nei šakniavaisiuose. Morkų sultys – ne tik akių šviesai Kasdien galima išgerti nuo 0,5 iki 3 l morkų sulčių. Morkų sultyse daug karotino (provitamino A) ir kitų vitaminų (B1, B2, B3, B6, C, D, E, K, PP), kalio, kalcio, kobalto, geležies, vario, jodo, fosforo druskų ir fermentų, daug augalinio insulino, iki 9 procentų cukraus. Karotinas būtinas regėjimui, augimui, odai ir gleivinėms. Morkų sultys labai maistingos, greitai stiprina organizmą, gerina apetitą, virškinimą, dantis. Morkos skatina kūdikį maitinančios moters pieno liaukų sekreciją, jos ypač naudingos paskutiniais nėštumo mėnesiais – sumažėja kraujo užkrėtimo pavojus gimdymo metu, organizmas aprūpinamas pakankamu kalcio kiekiu. Kelias savaites kasdien reikia išgerti po 0,5 l sulčių. Sumaišytos su medumi jos padeda peršalus. Sultys šiek tiek laisvina vidurius, dėl to tai – gera profi laktikos priemonė nuo vidurių užkietėjimo ir hemarojaus (geriama po 100–200 ml prieš valgį). Mažiems vaikams reikia išgerti po valgomąjį šaukštą ryte ir vakare. Morkų sultys naikina puvimo procesus žarnyne, jį valo. Kai skrandyje per daug rūgščių, taip pat naudinga kasdien gerti po stiklinę sulčių. Sultys vartojamos sergant kepenų, inkstų, širdies ligomis, veikia endokrininę sistemą, didina atsparumą infekcijoms. Sutarkuotą morką galima dėti ant žaizdos, nudegusią ar nušalusią odą plauti sultimis. Taip sumažės skausmas bei uždegimas, odos epitelis greičiau atsinaujins. Paruoštas tarkuotas morkas reikia tuojau pat valgyti, o sultis – gerti, nes šviesos veikiamas karotinas skyla. Nuskustas morkas geriau laikyti inde be vandens, pridengtas švariu drėgnu audiniu, ne ilgiau kaip 2–3 val. Vandenyje greičiau suyra vitaminas C, prarandama mineralinių druskų. Konservuotos sultys ne mažiau vertingos už šviežias. Vartojant labai daug morkų sulčių oda gali įgauti gelsvą atspalvį, tačiau tai visiškai nepavojinga: nustojus gerti sultis odos geltonis greitai išnyksta. Jei paūmėjusi skrandžio opa, gerti šviežias sultis ar valgyti morkas reikėtų saikingai.
Leonidas Donskis. Arvydas Šliogeris tarp provokacijos ir tylos
2010-01-29
Rubrikose: Kultūra » Komentarai ir pokalbiai
Ne kartą esu pagavęs save galvojantį, kad nedidelė šalis paprastai nesuranda adekvačios kalbos ir prieigos dideliam savo mąstytojui įvertinti. Puolama į kraštutinumus. Vienas iš kraštutinumų: jis pradedamas kelti į padanges ir kanonizuoti, neretai net nesuvokiant, kad tai iškart nužudo didelę figūrą ir sumenkina visą jos mastą.
Pasakysiu atvirai – nesu didelis Stasio Šalkauskio ir Antano Maceinos filosofijos gerbėjas. Kaip kultūrininkus ir tautos šviesuolius – labai gerbiu juos abu. Visada žavėjausi Stasiu Šalkauskiu kaip tauraus, aristokratiško ir savo tautai ištikimai tarnaujančio lietuvių inteligento pavyzdžiu. Jo būta profesionalaus ir gero Vladimiro Solovjovo religinės filosofijos ir prancūzų tomizmo žinovo bei interpretatoriaus. Maceina buvo kūrybingesnis mąstytojas už savo mokytoją Šalkauskį, bet nedaug kas prilygo Šalkauskiui kilnumu, pedagoginiu talentu ir dvasios aristokratizmu – tuo, kas inteligentą ir paverčia inteligentu.
Bet kai pasigirsta mano kolegų balsų, teigiančių, kad lietuvių filosofijoje nieko nėra sukurta geresnio už Maceinos Filosofijos kilmę ir prasmę – neabejotinai puikią knygą, kurios, būkime atviri ir garbingi, kone kiekvienoje kertinėje formuluotėje vis dėlto gali išgirsti Karlą Jaspersą (lygiai kaip kita Maceinos garsi knyga Asmuo ir istorija yra giliai persmelkta Nikolajaus Berdiajevo minčių, temų ir teorinių siužetų), manyje kyla protesto balsas.
Mėginimą šiuos filosofus kone kanonizuoti Lietuvoje laikau, deja, logiška tąsa abejingumo tokioms figūroms, kaip Emmanuelis Levinas ir Vosylius Sezemanas – Levinas yra didžiausias visų laikų šios šalies pagimdytas filosofas, tapęs iškiliausiu XX amžiaus Europos moralės filosofu, o Sezemanas ikikarinėje Lietuvoje toli pranoko savo kolegas ne tik akademinėmis kvalifikacijomis, bet ir teorinės minties originalumu bei lygiu.
Sezemanas padėjo pagrindus ne vienai naujai filosofijos krypčiai Lietuvoje, sujungdamas fenomenologiją su Marburgo mokyklos neokantininkų idėjomis ir taip sukurdamas savitą kultūros filosofijos bei Kulturwissenschaften versiją. Derindamas rusų formalistų idėjas su savo įžvalgomis, Sezemanas gal net paklojo pamatus semiotikai – šitą teigė pats Algirdas Julius Greimas, o patvirtino Greimo mokinys, suomių semiotikas ir muzikologas Eero Tarasti. Apie Leviną netenka ir kalbėti. Na ir kas? Abu, tiek Levinas, tiek Sezemanas, buvo ir tebelieka Lietuvos intelektualinės atminties ir dėmesio periferijoje.
Beje, akademinė Lietuva taip ir liko nepastebėjusi, kad mūsų šalis iki Antrojo pasaulinio karo pasauliui davė dar vieną įdomų ir originalų mąstytoją, rašiusį lietuvių, rusų, anglų, vokiečių ir jidiš kalbomis, ir įdomiai svarsčiusį laiko problemą nuo šv. Augustino iki modernybės, – Izaoką Donskį (kiek žinau ir domėjausi, ne mano giminaitį, nors Vilniaus universiteto profesorius Dovidas Katzas pasiūlė man neskubėti su išvadomis).
Ką padarysi, tai greičiausiai nedidelės ir tik savimi pačia gyvenančios šalies akademinio elito reakcija – renkamasi tuos, kurie yra nutolę per saugų laiko ir mirties atstumą, kurių nėra šalia ir su kuriais tiesiog netenka konkuruoti. Arba renkamasi saviškius, su kuriais galima idėjiškai tapatintis ir kultūriškai ar politiškai atpažinti. C’est tout. Meilės ir pagarbos per prievartą nebūna.
Kitas kraštutinumas – didelis mąstytojas pradedamas koneveikti, pasisakymuose apie jį pilna sunkiai nuslepiamos neapykantos. Šitas pavojus didelio formato mąstytojui mažesnis. Geriau jau jo nekęsti ir keiksnoti (bet skaityti ir žinoti), nei jį karikatūrinti. O intelektualinė stabmeldystė bene labiausiai sukarikatūrina tuos, kurie, savo nelaimei, priima tokį groteskišką liaupsinimą kaip tikros pagarbos išraišką. Gerai pamenu, kaip tokio su grotesku besiribojančio savo liaupsinimo Lietuvoje atkakliai kratėsi Vytautas Kavolis ir kaip jis troško geriau jau net nekūrybingos ir netašytos kritikos, bet ne liaupsių ir paminklo statymo sau – tokiam gyvam ir kitiems bei sau itin kritiškam mąstytojui.
Kad ir kaip būtų, esama dar didesnio pavojaus – didelio mąstytojo prievartavimo kvailais pokalbiais arba klausimais, į kuriuos neįmanoma nei pateikti rimto atsakymo, nei nors kiek rimčiau diskutuoti jų pagrindu. Kitaip tariant, iš filosofo tikimasi triuko – tik ne cirko, o informacinio triuko.
Nustebink mus. Nesvarbu kaip. Kaip tik nori. Nori – kvailai juokauk, nori – sukrėsk ir virkdyk publiką kokia nors ašaringa tema. Atverk nasrus it liūtas cirke arba peršok per liepsnojantį lanką. Atvira klounada – dar geriau. Nenuostabu – juk gyvename politinėje ir moralinėje kultūroje, kurioje mėgstami tik arba vartojantieji tavo žodyną ir visais klausimais su tavimi sutinkantieji, arba tobulu taikiniu tampantys sušaržuoti ir demonizuoti priešai, iš kurių atimamos visos normalių žmonių savybės.
Įdomu, o kas galėtų ir turėtų didelę asmenybę, visada pažeidžiamą dėl savo talento, minties intensyvumo, atvirumo ar sąmoningos provokacijos ir rizikos, apsaugoti nuo mūsų viešosios sferos, kuri kuo toliau, tuo mažiau besiskiria nuo televizinės tikrovės, atakų ir grotesko? Jos mokiniai? Ar tiesiog inteligentiški ir skaitantys žmonės? Ar dvasios aristokratizmo likučių nepraradę kultūros žmonės, branginantys savo nepažemintą šalį ir jos kultūrą, o todėl nenorintys matyti, kaip medijos siekia įrodyti, kad sukarikatūrinti ir anekdoto objektu ar veikėju galima paversti bet ką?
Moderniosios populiariosios kultūros ir informacijos masėms sferoje juk nereikia nieko, ko suvokimas pareikalautų daugiau nei trijų minučių minties darbo. Kadangi masinės informacijos ir visų kultūros erzacų vartotojams reikia lengvai dramatizuotos pramogos, nieko nėra patogesnio kaip pakišti visiškai kitos kalbos ir pasaulėjautos žmogų, atimant iš jo kalbą ir įmetant į informacinio dirginimo ir visa ko šaržavimo bei iškraipymo mėsmalę.
Kartą Suomijos švedų humoristai pasigavo paviršutiniško ir tuščio bendravimo nemėgusį, tragiško likimo suomių muzikologą Seppo Heikinheimo (1938–1997) ir pradėjo jam uždavinėti nerimtus klausimus. Visą gyvenimą nemėgęs privalomai mokykloje dėstytos švedų kalbos (kurią jis, žinoma, mokėjo ir puikiai suprato), o kartu pajutęs, kad su juo nerimtai kalbama, Heikinheimo pradėjo atsakinėti į švediškai užduodamus klausimus suomiškai, ir dar pabrėžtinai rimtai.
Savo paskutinėje kontraversiškoje knygoje Supuvusio kiaušinio dienoraštis parašęs, jog nebemato prasmės gyventi pasaulyje, kuriame akyse viskas baigia degraduoti ir kuriame didžioji Europos kultūros tradicija daugiau nieko nebereiškia, Seppo Heikinheimo 1997 metais nusižudė.
Miniu jį todėl, kad simptomiška, jog per TV humoro laidą ypač veriasi simbolinis konfliktas tarp tos pačios visuomenės narių, kurie gyvena vieni šalia kitų, bet skirtingose kultūrose, o gal net ir epochose. Kada mes pradedame šaipytis iš didesnių už save? Tada, kada mums pavyksta juos išprovokuoti kalbėti ne savo kalba. Humoristai Heikinheimo neišprovokavo.
Iškilus lietuvių mąstytojas Arvydas Šliogeris kartas nuo karto leidžiasi išprovokuojamas ir įmetamas ne į savo kalbą. Dalindamas provokatyvius ir neretai stipriai perdėtų vertinimų kupinus interviu, Šliogeris dalyvauja ne savo kalboje. Jo tikroji kalba – visiškai kita. Interviu, polemikos, viešos patirties verbalizacija – ne jo sfera.
Šliogerio viešajame diskurse daug apnuogintos tiesos, kinizmo, kultūrpesimizmo, fatalizmo, pačiam autoriui pavojingo atsidengimo smūgiui, drastiško atvirumo (kurį it stalo teniso kamuoliuką jam tolydžio sugrąžina jokių sentimentų jam neturinti akademinė bendruomenė ir net jo mokiniai) ir to paties nuolatinio atsidūrimo ne savo diskursyvinėje ir egzistencinėje zonoje, kurioje atsidengiama smūgiui. Ciniškai ir nieko, net ir pačios savęs negerbiančiai visuomenei, kuriai pramogos jau seniai tapo vieninteliu prasmingo gyvenimo kriterijumi, tai tikra dienos sensacija ir dovana.
O tikroji Arvydo Šliogerio teritorija, jo minties ir kalbos namai – tyla, pauzė ir metafora (beje, nebūtinai loginė – Šliogeris kuria ir vaizdines metaforas). Jo kalba vieną po kito pašalina sau nereikalingus sluoksnius. Nelieka dekoro, dingsta puošyba ir akademinis žargonas. Lieka tik mintį perveriantys pirminiai, pamatiniai žodžiai ir į atmintį smingančios poetinės bei filosofinės kalbos figūros. Ši kalba nepakeliamai sunki ir reikalauja atokvėpio – o tuo atokvėpiu ir tampa aštresnė bei kandesnė frazė viešumoje.
Tad nedidelė šalis neranda kalbos ir kriterijų savo didesniam mąstytojui įvardyti ir įvertinti. Mūsų šaliai nepakako ryžto, ambicijos ir kilnumo savo kultūros herojais paversti ją pasirinkusių ir mylėjusių kitataučių – Emmanuelio Levino, Vosyliaus Sezemano, Levo Karsavino.
Prisipažinsiu, manęs neapleidžia mintis, kad keista mūsų intelektualinėje kultūroje Arvydo Šliogerio vieta ir situacija galėtų būti nusakyta kaip kažkoks pasiklydimas tarp perdėto gyriaus ir su neapykanta besiribojančios pagiežos. Savo filosofiniame dienoraštyje Vermischte Bemerkungen (į anglų kalbą išverstame kaip Culture and Value) Ludwigas Wittgensteinas panašiai rašė apie žydus Europos literatūroje – arba jie nuolat pergiriami ir jais perdėtai žavimasi, taip ir nepasakant apie juos nieko esminga, arba jais baisimasi ir bjaurimasi.
Wittgensteinas kelia klausimą: iš kur tai? Gal, pasak jo, tai kalbos problema? Kitaip tariant, gal žydai yra mūsų kalbos nepakankamumo tam tikrais klausimais, sykiu ir jos ribotumo problema? Leiskite man parafrazuoti Wittgensteiną: o gal panaši Šliogerio situacija yra taip pat mūsų kalbos problema? Mes nerandame tinkamos kalbos jam nusakyti, jį patogiai apgyvendinti mūsų kultūros ir egzistencijos namuose, pagaliau jį įvardyti. Lieka tik arba perdėtas gyrius, atgrasus kiekvienam save iš tikrųjų gerbiančiam ir protingam žmogui, arba atmetimo reakcija ir brutalus žodynas.
Trumputis siužetas apie tai, kaip į Arvydą Šliogerį reaguoja iškilūs kolegos svetur. Garsus amerikiečių filosofas Robertas Ginsbergas (pridursiu, kad mano artimas draugas) prieš metus gavo iš manęs dovanų Arvydo Šliogerio knygą Niekio vardai, išverstą į anglų kalbą ir išleistą Nyderlandų akademinėje leidykloje Rodopi. Man buvo įdomi jo nuomonė, tad aš trumpai jam papasakojau apie Šliogerio knygas, įžvalgas ir stilistiką, o sykiu prisipažinau, kad jo knygą Daiktas ir menas laikau ne tik lietuvių filosofijos klasika, bet ir visos moderniosios Europos filosofijos šedevru, kurį būtina kaip galima greičiau ir rimčiau pristatyti pasaulyje. (Laimei, Daiktas ir menas taip pat jau pasirodė anglų kalba Rodopi.)
Šalia Vašingtono esančiame nedideliame miestelyje gyvenantis Ginsbergas pradėjo skaityti Šliogerio knyga iškart, kai tik aš nuėjau eilinį kartą aplankyti Vašingtono nacionalinę meno galeriją ir praleisti keletą laimingų savo gyvenimo valandų priešais Vermeerio, Halso, Rembrandto, Leyster ir kitų olandų meistrų darbus. Bobas liko kavinėje, kaip visada, man šiltai mestelėjęs: „Take your time, Leon. Enjoy the gallery“.
Man grįžus po kelių valandų, Ginsbergas buvo beveik perskaitęs knygą, prisirašęs pieštuku šimtus pastabų ir puikiai nusiteikęs. Anot jo, Arvydas Šliogeris – aukščiausio lygio mąstytojas, savo kalba ir dvasia artimas įdomiausiems prancūzų filosofams. „Lietuva – nuostabi ir pasaulio dar neatrasta šalis“ – pridūrė Ginsbergas. „Juk iš nieko tokie filosofai neatsiranda“.
Apie visa tai susimąsčiau vartydamas naująją Arvydo Šliogerio knygą – jo fotografijų ir filosofinių tekstų albumą Melancholijos archipelagai (Vilnius: Apostrofa, 2009). Neabejoju, kad šia knyga Šliogeris įteisins ir į pasaulį paleis dar vieną terminą (o jų jis paleido daug) – tai „fotosofija“. Fotografija kaip paralelinė filosofija – ne pramanas.
Užbėgu sekančiai minčiai už akių: įdėmiai įsižiūrėkite į Šliogerio fotosofiją – argi ne iš visą pasaulį atveriančio Dzūkijos grožio, kurį užfiksavo jo fotoaparatas, gimsta ir Šliogerio mintis bei kalba? Filotopija buvo jo tėvynės meilės metafizika, o fotosofija tampa jo pirmapradžio pasaulio grožio ir tylaus, bekalbio tėvynės daikto grožio metafizika. Senas arklys Dzūkijos kaime prie senų apsamanojusių trobesių („Senas yra gyvenimas“, p. 32-33) man atsivėrė kaip sukrečiantis tėvynės grožio atradimas be kalbos ir epo, be poezijos ir tematizuoto istorinio teksto. Tiesiog apima liūdesys ir melancholija – kaip metafizinės būsenos, kurias pažadina tavo tėvynė.
Šia knyga Šliogeris apie save priminė ne tik kaip filosofas, poetiškas mąstytojas, eseistas ir kalbos architektas. Jis neabejotinai debiutavo kaip talentingas menininkas. Jo tiesiog perveriančio grožio fotografijos (tiesa, knygai, manding, būtų pagelbėjęs prie jos prisegtas kompaktinis diskas su fotografijomis) nėra atsietos nuo tekstų, lygiai kaip jos nėra paprasti vaizdiniai teksto papildiniai. Teksto ir vaizdo vienovė byloja apie metaforą kaip Šliogerio tėvynę.
Prisiminus portugalų rašytojo Fernando Pessoa mintį, kad jo tėvynė yra portugalų kalba, būtų galima pridurti, kad Arvydo Šliogerio tėvynė bent jau iki Melancholijos archipelagų taip pat buvo kalba – lietuvių kalba. Bet tai ypatingas santykis su kalba. Šliogeris nesimėgauja kalba ir nestato jai jokių paminklų. Tai antifilologinis santykis su kalba. Šliogerio kalba nesitenkina savimi. Šliogerio filosofija – tai save paneigianti minties ir kalbos galia. Paneigianti tam, kad pranoktų jas arba pasiektų ribą, ties kuria kalba nustoja galioti ir tyliai atveria tai, ką ji iki tol mėgino slėpti, slapta sunaikinti arba mažų mažiausiai pridengti gražiais klodais ir instrumentinių reikšmių vualiais.
Ta riba – tai tyla. Žinau, kad Šliogeris nemėgsta muzikos, bet leisiu sau palyginimą, kuris daug ką paaiškins. Juk niekas taip neatveria tylos kaip sąmoningas kelias į ją. Tik fermata – ilga pauzė muzikoje, kada orkestras concerto grosso metu nutyla arba tęsia garsą prieš solo instrumento kadenciją – atveria tikrąją tylos didybę. Tad kelias į tylą yra atveriamas ne bežadžiu tylėjimu, o sukūrimu tokios kalbos, kuri parengia mus tylai.
Šliogerio filosofijoje tiesa – tai kelias į tylą. Pasiruošimas jai. Kalbos tiltais, it skustuvas aštriais žodžiais ir intensyviais išgyvenimais, kurie reikalingi būtent tam, kad kada nors suprastum jų laikinumą ir nereikalingumą. Tai kalbos įveikimas pasiekus tylą. Ši tyla nepasiekiama tylėjimu. Tokiai tylai reikia daug kalbos. Tik pranokus ją, atsidūrus anapus jos, gali pasiekti savęs pranokimą.
Pasak Šliogerio: „Filosofija, kaip melancholiškos ‚išminties‘ siekis, visada gyvena pakeliui – pakeliui į Niekį ir pakeliui į Esmą. Filosofija – tai kalba, besiveržianti anapus kalbos arba šiapus kalbos, kalba, nesitenkinanti pačia savimi. ‚Išmintis‘, kurios siekia filosofija, iš tikrųjų negali būti jokia išmintis trivialia šio žodžio reikšme, kaip koks ‚aukštesnis‘ žinojimas ar pažinimas. Iš-mintis pirmaprade reikšme smelkiasi į ne-mintį, iš minties į kosmopolį. Kalbos kelias, vedantis į tylą – štai ką reikėtų laikyti filosofija. Tad filosofijos ‚tikslas‘ glūdi anapus jos pačios; šis tikslas gali būti pasiektas tik filosofijai kaip kalbai atlikus savižudybės judesį. Užtat filosofija gyvena balansuodama ties kalbos ir bekalbiškumo riba“ (p. 74).
Tai ir yra filosofo gyvenimo metafora ir išklotinė – visas filosofo kelias nuo garsios viešos provokacijos iki tylos.
Leonido Donskio blogas
Spuogai - įžanga Daugeliui žmonių gamta padovanojo gražią ir sveiką odą. Bet ką daryti tiems, kurie vis tik nepapuolė į laimingųjų ratą?Su didesnėmis ar mažesnėmis odos problemėlėmis dažniausiai susiduria paaugliai. Tačiau pasitaiko ir suaugusiųjų, vyrų ir moterų, turinčių rimtų odos problemų. Žinoma, galima į tai nekreipti dėmesio arba pergyventi dėl kiekvienos tamsios dėmelės - tai priklauso tik nuo jūsų pačių. Tačiau visuomenė verčia elgtis pagal tam tikras taisykles. Televizija, Holivudo filmai, fotomodelių nuotraukos žurnalų viršeliuose neretai priverčia pagalvoti: “Ir kaip jiems tai pavyksta?” Kaip turėti nepriekaištingai švarią odą, kad vakarėlis, pasimatymas ar laiko leidimas solidžioje kompanijoje netaptų tikru galvos skausmu ir nevilties ašaromis? Paklausius dermatologo, kodėl vienus nuolat kamuoja spuogai, o kiti visada atrodo tarsi ką tik gimę, nuskambėjo atsakymas: “Gerk saujomis tetracikliną, tai irgi taip atrodysi.” Nusistebėjau: “O ar tai nekenkia sveikatai?” Dermatologas tik gūžteli pečiais: “Suprask, aišku, kad kenkia.”Neracionalus antibiotikų vartojimas negali nepalikti pėdsakų. Vienas iš nepageidaujamų poveikių tas, kad antibiotikai veikdami odoje esančias bakterijas, taip pat naikina ir gerąsias žarnyno bakterijas. Sakysite: “O kas čia tokio? Galima gi be recepto nusipirkti žarnyno mikroflorą atstatančių tablečių kursą.” Neviskas taip paprasta. Visada reikia įvertinti galimą naudos ir žalos mūsų organizmui santykį. Pavyzdžiui, jeigu netolimoje ateityje numatote vieną esminių Jūsų gyvenime įvykių - vestuves, o Jūsų oda labai problematiška, iš antibiotikų galbūt galite tikėtis greito bei veiksmingo gydymo - toks sprendimas gali būti. Tačiau neišbandžius saugesnių priemonių ir ilgalaikiam aknės gydymui, retas klientui dėmesingas gydytojas-dermatologas iškart paskirtų vartoti antibiotikus. Antibiotikai skirti tik sunkioms aknės formoms gydyti.Pirmiausia, reikėtų gerai pažinti savo odą, jos poreikius bei požymius, ir suprasti, kada ji jaučiasi negerai. Aknė - tai labai individualus odos negalavimas. Kai kuriems žmonėms spuogų profilaktikai pakanka kontrastinio dušo (karštas vanduo staiga keičiamas šaltu ir taip kartojama keletą kartų). Tokiems laimingiesiems pakanka tik tokios priemonės odai išvalyti. Tačiau jei kamuoja uždegiminiai, pūlingi odos dariniai, tokią paprastą priežiūrą turėsite pamiršti, nes reikės ilgą laiką stebėti odos būklę bloginančius faktorius, juos riboti ir, žinoma, gydyti.
Poreikiai
Poreikiai.Is naujo apie reklama. sukurti,igimti,gyvenimiski poreikiai.Poreikis kuris skatina.Is esmes reklama apima daug poreikiu.Ankstesneje temoje buvo rasyta,kad butent reklama yra ne tik nukreipta i visuomene,bet ir i jos dalis pvz:i jaunima.Socialinis vienetas 1 zmogus yra pagrindas jo poreikiams patenkinti.Veikia platus pasiulos mechanizmas,pagal kuri vartotojas renkasi 1 ar kita preke.Atsiradus ivairiems produktams ypac reklama pasitelkiama formuoti vartojimo poreikius.Sukurti,igimti,paniski poreikiai.Sis tas apie sukurtus poreikius.Kai poreikius formuojame,poreikius dezoorganizuojame,kalbam apie sukurtus poreikius dirbtinus.Dirbtini poreikiai yra daznai susieti su dirbtina atributika.Malonumus teikintys zaisliukai yra sukurtuju poreikiu atributai,kadangi vartotojas save stimuliuoja dirbtinomis priemonemis.O stai uz islikimo salyga,svarbiau niekonera,nes tai poreikiai maistui,bustui,t.y.gyvenimiski poreikiai.Nenaudingi poreikiaiPlaciau tai poreikiai,kuriu panaudojimas atnesa zmogui galutini rezultata,kaip jo sveikatos praradima ar jos zalojima.Pvz:rukymo poreikis priskirtinas prie nenaudingu.Kaip buvo rasyta,kad poreikiai atsiranda dirbtinai juos sukuriant,ar jie jau buna gyvenimiskoje aplinkoje kai poreikiai yra butini.Prie butinu poreikiu priskirciau greitesnio susisiekimo ieskojima ir galimybe,kai is tasko A pasiekiamas taskas B lektuvu priemonemis.Griztant prie nenaudinguju poreikiu paaiskejo,kad pvz:pries 150 metu rukyti tuo metu atrode beveik naudingas dalykas ,o siomis dienomis ne!Taigi rukymo poreikis yra nepageidautinas...todel cia naudojama antireklama kuri "atmusineja" nuo zmoniu vizualinemis verbalinemis priemonemis televizija,plakatais zalingus poreikius.O kai panasiu blogu poreikiu vis dideja individo gyvenime zalingus poreikius reiktu netoleruoti,nors tai be abejo yra sunku invidualiai kiekvienam padaryti.Pabaigai jeigu zalingi poreikiai yra kazkaip pateikti kaip nezalingi,reikia suprasti kad dides tokiu poreikiu reikalingumas ir bendras zalingumu santykis nesumazes...
Antireklama
Labai nenaudingu poreikiu trumpa apzvalga: Kas yra nenaudingi poreikiai?Dazniausiai tai tie kurie kenkia zmoniu sveikatai.Pvz: sokolado gigantas pagamina labai daug sokolado ir jie yra placiai realizuojami rinkoje.Kur gali buti tokio produkto poreikio vartojimo gresme?Jeigu einamuju metu realizacija tokio produkto padidejo, su praejusiu metu realizuojamaja verte 20%,tai reiskia jog statistinis gyventojas suvartojo daugiau esancio rinkoje sokolado.Tuo paciu gedo ir gyventoju dantys nuo pernelyg didesnio suvartojamojo cukraus, o kai kam vystesi cukralige.Todel kartais padidejes ne visai sveiku produktu vartojimo poreikis,gali pridaryti negatyves pasekmes.Labai svarbu vaidmeni sumazinant zalingus zmoniu poreikius atlieka a n t i r e k l a m a. Antireklama siekiama keliu tikslu: Ji kviecia zmones atsisakyti tokiu poreikiu ,kurie yra zalingi arba ja siekiama sumazinti poreiki konkretiems zalingiems vartojams produktams. Tai pat yra griaunanciu rinkas tokiu antireklamu ,kuriu turinys yra nukreiptas pries gigantiskas korporacijas.Motyvuojant tuo,jog jos gina saliu nacionalinius interesus.Pvz: Buvo antireklamos vajus Prancuzijoje pries viena gerai zinoma Amerikos limonado giganta... Sukurti poreikiai & Igimti poreikiai & Gyvenimiski poreikiai... Stai Socialinis vienetas 1 zmogus yra vartotojas,kuris visa savo gyvenima vartoja.Todel cia veikia platus pasiulos ir paklausos mechanizmas,pagal kuri renkasi socialusis vartotojas viena ar kita produkta.Tai jeigu Reklama yra isreiskiamas skatinimas vartoti, toki ar anoki madinga produkta jaunimui,gupei zmoniu tuo pat metu gali atsirasti poreikiai isigyti tai ka siulo reklama. Todel zmoniu vartojimo poreikiu suformavime,daznai ne antraeili,o pirmaeili vaidmeni atlieka reklama.. Sis tas apie sukurtus poreikius,kurie buvo suformuoti ir sukurti industrijos.Kai vienus naujus poreikius formuojame,poreikius dezoorganizuojame,poreiki likviduojame... Dirbtini poreikiai yra susieti su dirbtina atributika: pvz malonuma teikiantys kompiuteriniai zaidimai yra dirbtino poreikio atributai,kadangi zmogus stimuliuoja save dirbtinai,tenkina savo malonuma zaisdamas, beje tokius zaidimus zaisti yra pradeta visai dar neseniai,kada buvo israsta elektronika. Bet svarbiausi is visu poreikiu yra igimtieji poreikiai: Kurie yra ne kas kitas, kaip zmoniu islikimo salyga. Tai poreikiai maistui,drabuziams,bustams... etc. Labai nenaudingu poreikiu apzvalga: Kas gi tie yra nenaudingi poreikiai? Tai poreikiai kurie atnesa konkrecia zala.Pvz: Didele vartotojams zala atnesa nuolatinis rukymas. Anksciau gal tik XIX. amziuje dzentelmenams cigaru rukymas atrode naudingas dalykas,taciau dabartiniame laikmetyje istyrus,jog poreikiai kuriuos turi zmones susijusius su rukymu yra dar labai dideli,ir rukymas tiesiogiai ir zalingai veikia rukanciuju sveikata. Dar XIX. amziuje rukymas atrode kaip maloni pramoga,o dabar jis tapo zalingu poreikiu ir sveikatos priesu vos ne numeris 1. Tik idealizmas ir antireklama, padetu sumazinti tokiu zalingu poreikiu kaip rukymas vystymasi vartotoju grupese.Todel siuo atveju antireklamos kampanijos yra svarbios zaidejos siuolaikiniu komunikaciju pasaulyje.Poreikiai,poreikiai,poreikiai- visur ju yra pilna,bet jie reikalingi vartotojams ar kitoms zmoniu socialinems grupems. Nera idealaus gyvenimo,kurio reiketu siekti tik minimaliai panaudojant,savo poreikius.Keleto poreikiu ,beveik niekas neturi,o beveik visi turi ju daug.Beveik visi autoretetingi tyrinejimai rodo,kad kiekvienas individas turi desimt ar dvylika poreikiu. Kiti ir daugiau.
