The Tramp (1915)

Kaip mąstymas apie laiką gali padaryti jus geresniu žmogumi

Jūs turtingas? Puiku. Bet bloga žinia, kad tikriausiai esate baisus sukčius. Mokslas taip sako.

Mąstymas apie laiką skatina mus suvokti, kas esame. Fotodiena.lt nuotr.

Pinigai verčia mus melagiais ir sukčiais. Netgi galvojimas apie juos gali versti elgtis neetiškai. Štai kaip atgauti savo skrupulingumą.

„Didesnis turto ir padėties troškimas gali skatinti neblogus veiksmus,” rašė Paulas Piffas iš Kalifornijos universiteto Berklyje plačiai cituojamame darbe, parodydamas, kad „aukštesnioji klasė“ labiau linkusi meluoti, apgaudinėti, pažeisti kelių eismo taisykles ir netgi atimti saldainį iš vaiko.

Sukčiais mus daro ne tik pinigų turėjimas. Netgi galvojimas  apie juos – žvilgančias auksines monetas, pinigų medžius, metines premijas – didina tikimybę pasielgti neetiškai. Naujas tyrimas šią savaitę ne tik parodo nemoralumo intoksikaciją pinigais, bet ir siūlo paprastą sprendimą: Kai žmonės verčiami galvoti apie laiką , o ne pinigus, jie tampa introspektyvesni ir mažiau linkę daryti pikta.

Keturiuose eksperimentuose, Francesca Gino (Harvardo verslo mokykla) ir Cassie Mogilner (Whartonas) pirma subjektams pateikė žodžius, susijusius su pinigais arba laiku. Tada paprašė atlikti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, skaičių matricas ir sakinių sudarymo testus. Dalyviai galėjo meluoti apie savo pasiekimus ir gaudavo atlygį pinigais už kiekvieną atliktą užduotį.

Beveik 90 procentų dalyvių, kurie iš pradžių buvo skatinti galvoti apie pinigus, sukčiavo, tuo tarpu iš skatintų galvoti apie laiką, sukčiavo tik 42 procentai.

Profesorės padarė išvadą, kad mąstymas apie laiką skatina mus suvokti, kas esame. Introspekcija daro mus nuoširdžiais, nes vertiname save ilguoju periodu, o ne susitelkiame į aiškią trumpalaikį sukčiavimo naudą. „Netgi geri žmonės gali elgtis, ir dažnai elgiasi, blogai,“ sakė Gino e. laiške. „Moralę vertinantys žmonės taip pat gali elgtis neetiškai, jei sugeba įtikinti save, kad jų elgesys nėra nemoralus.“

Ankstesniame tyrime Gino ir bihevioristinės ekonomikos ekspertas Danas Ariely'is spėjo, kad nesąžiningumą lemia kūrybingumas. Parašantys daugiau romanų, pateikiantys daugiau naudingų idėjų žmonės, žiūrint bendrai, gali sugalvoti ir kūrybingų neetiško elgesio pateisinimo būdų. („Taip, aš ją atleidau, bet ji savo potencialą geriau išnaudoti gali kitoje srityje“; „Nevagiu  iš šio nacionalinio banko, o prisitaikau prie savaime suprantamų subsidijų, kuriomis jis naudojasi, kaip „Per didelė, kad bankrutuotų“ institucija“; etc) Kūrybingo mąstymo stimuliavimas tyrime paskatino nesąžiningą elgesį, išplaudamas liniją tarp moralės ir amoralumo.

Bet šiame tyrime Gino parodė, kad liniją tarp gėrio ir blogio žymi introspekcija. „Tam tikra prasme, ji sumažina gebėjimą užsiimti kūrybingais savo veiksmų pateisinimais,“ sakė ji.

Gali kilti pagunda nurašyti vieną kontroliuojamą eksperimentą. Bet įrodymai, kad pinigai gadina mūsų moralę, gilesni, nei vienas tyrimas: Ginos ankstesnis tyrimas, kad esame labiau linkę sukčiauti, prieš tai išvydę tūkstančius vieno dolerio banknotų, nei tik keliasdešimt, Piffo tyrimas apie saldainį iš vaiko vagiančią „aukštesniąją klasę", pranešimą, kad esame dvigubai labiau linkę išduoti partnerį, jei prieš tai išgirstame žodžius „Wall Street“, ir taip toliau. Kai vis sužinome, kad pelningiausi mūsų šalies sektoriai karts nuo karto užgniaužia savo gėrio ir blogio skyrimo jausmą, gal mums derėtų užgniaužti savo netikėjimą.

Šeimų vyrai dalijasi išgyvenimo už lietuvišką algą strategijomis Klausti vyrą, kiek uždirba - toks pat netaktas, kaip domėtis moters amžiumi. Tačiau keli vyrai DELFI atvėrė savo pinigines: pasidalijo išgyvenimo strategijomis ir papasakojo, kaip sekasi išlaikyti šeimas. Pirmasis DELFI pašnekovas - Irmantas Dunčia, keturiasdešimtmetis sociologas, prieš septynerius metus metęs samdomą darbą ir su žmona Vilniuje įkūręs nedidelę baldų projektavimo ir gamybos įmonę, vėliau UAB „Skanulis“ - tarp Naujamiesčio gyventojų populiarią „Fėjų kepyklėlę“. V. Dunčia savęs nepriskiria keliems procentams Lietuvos gyventojų, „kurie varto milijonus“, tačiau „nėra ir iš tų, vos besiverčiančiųjų“. 5 asmenų šeimos vidutinės mėnesio pajamos svyruoja tarp 4-5 tūkst. litų. „Gal priklausytume viduriniajai klasei, kurios dabar nelabai ir yra, nes didelė dalis žmonių gyvena pakankamai sunkiai“, - sakė vilnietis. Šeima už paskolą nusipirkusi butą. Tačiau, kaip sako Irmantas, ne milijoninį, o kainavusį 120 tūkst. litų, tad „paskolos mokėjimai dar pakenčiami, siekia 500-600 litų per mėnesį“. „Žiemą, aišku, šildymas daug kainuoja, apie 500 litų. Kažkaip nežmoniškai daug išdeginam elektros, nors, atrodo, tyčia šviesos nepalikinėjam, vien karšto vandens sunaudojam už 200-300 litų. Kai viskas susideda, gaunasi didelės sumos“, - sakė I. Dunčia. Būtiniausi mokėjimai už vaikų būrelius, kišenpinigiai, pinigai jų pietums tėvams kainuoja dar tūkstantį litų, nes visi trys vaikai lanko muzikos mokyklą, o abi paauglės dukros dar ir šokius. „Didelių dienpinigių vaikam neduodame - po 20 ar 30 litų per savaitę, bet vis viena per mėnesį keli šimtai išeina. Dar prisideda gimtadieniai, nes esame bendraujantys žmonės ir norisi pasveikinti artimuosius“, - vardijo DELFI pašnekovas. Ieškodamas aprangos I. Dunčia sakė nenurašantis Gariūnų ir išpardavimų. http://tiesos.wordpress.com/author/gailynen/ „Neperkam jokių vardinių drabužių ar batų. Mūsų su žmona poreikiai nėra dideli. Tačiau merginos jau pardeda prašyti drabužių ir batų su tam tikromis etiketėmis“, - sako Irmantas. - Jeigu pasižiūri, kad batai kokybiški, odiniai, nuperki ir už 200 litų. Bet kai pasako, kad reikia „Converse“ ir parodo tuos pačius „inkariukus“, kuriuos mes nešiojom, tik su kitokiu užrašu... Už tą gumą man nekyla ranka mokėti pusantro šimto litų. Ir tada namuose vyksta karas - dėl to užrašiuko“, - juokiasi trijų vaikų tėvas, pripažindamas, kad kartais vaikams nusileidžia ir nuperka kokią nors nesąmonę. „Pirkau kepą - paprastą kepurėlę nuo saulės - už 100 litų! Šiaip jos kainuoja 20-30 litų, bet reikėjo su specialia emblema“, - prisiminė vilnietis, pastebintis, kad augant dukroms auga ir išlaidos apavui, drabužiams, o ypač kūno priežiūros priemonėms. Vasarą šeima išleidžia pastebimai mažiau pinigų. „Kai atiduodame vaikus seneliams, galim pragyventi už tikrai nedidelę sumą - tūkstantį litų su viršum. Nes vasarą nereikia mokėti už šildymą, karštas vanduo ne tiek kainuoja: nebelieka eilės prie vonios, kai visa šeima turi nusiprausti“, - vardija Irmantas. Tačiau visada atsiranda nenumatytų išlaidų. „Jei jų nebūtų, gal ir nereikėtų tų 4-5 tūkst. litų per mėnesį išleisti. Tačiau tai mašina „pareina“, jos remontui reikia sumokėti 1,5 tūkst. litų, tai iš viso reikia pirkti naują, kas 4-5 metus tam išleisti po 12-15 tūkst. litų“, - skaičiuoja DELFI pašnekovas. Stiprus užnugaris - artimieji Kai vaikai buvo maži, po kelis šimtus litų per mėnesį buvo išleidžiama jų sveikatai. „Dabar pasveiko. Bet yra Kalėdos. Su gimine bendraujame labai artimai, bent dvidešimčiai žmonių reikia dovanų, tad per Kalėdas joms išleidžiame apie 2 tūkst. litų. Dabar jau visiems nebeperkame, traukiame lapelius, bet vaikams vis viena perki, o 10 litų dovanai neužtenka“, - pastebi I. Dunčia. Labai didelis ramstis šeimai yra Irmanto žmonos tėvai, kurie turi sodą, todėl bulvių, kopūstų, uogienių pirkti nereikia. „Grįždami iš jų prisikrauname pilną bagažinę. Savus obuolius valgome nuo rudens iki pavasario. Atsivežam ne tik konservuotų grybų, bet ir žuvies konservų, nes uošvis - žvejys. Tai yra didelė parama ir visų pirma - kita sveikata, nes nereikia pirkti netikrų pomidorų“, - atkreipia dėmesį vilnietis. Giminės parama ir vien žinojimas, kad, jeigu kas, padės, V. Dunčios įsitikinimu, yra labai didelis dalykas. Tačiau stiprus užnugaris reiškia ne tik tai, kad prireikus tu sulauki pagalbos, bet kad ir pats turi padėti. „Kai turi tvirtą užnugarį, o tau minusinis mėnuo, nėra streso, kad eisi į gatvę, tau atjungs vandenį ar elektrą, nes iš artimųjų trumpam ar ilgesniam laikotarpiui galėsi pasiskolinti. Daug sunkia žmonėms, kurių ryšiai su tėvais ir kitais giminėmis nutrūkę. Nes niekas iš gatvės tau nepadės. O jei neuždirbi, tai ir paskolų negausi“, - sako „Fėjų kepyklėlės“ savininkas. Pradedant verslą šeimai reikėjo investicijų, tad čia irgi pagelbėjo artimieji, ypač žmonos sesuo. Nedirba nuo aušros iki sutemos Ir anksčiau šeima rinkdavosi darbus, kur nėra viršvalandžių, kad galėtų prižiūrėti vaikus, išeiti namo jeigu reikia. „Aš ir dabar pusę dienos dirbu taksistu šeimoje, o ne bandeles vežioju. Panašiai ir baldų projektavimo įmonėje: neprisiimam po 15 klientų per mėnesį. Dirbam tiek, kad galėtume pragyventi, bet ir liktų laiko sau”, - sako keturiasdešimtmetis. Irmantas neneigia, kad jam yra buvę sunkių momentų, kai be artimųjų pagalbos nebūtų išsivertęs, tačiau pabrėžia, kad labiausiai gyvenimo kokybė pasikeitė tuomet, kai atsisakė samdomo darbo pardavimų srityje. „Po studijų įvairiose įmonėse dirbdavau komercijos direktoriumi, pardavimų vadovu, todėl iš manęs daugiausiai reikalaudavo. Gerai kai tavo pardavimų kreivė kyla, bet taip negali būti nuolat. O kai kažkas sušlubuoja, lieki pats kalčiausias. Arba ateina neišsimiegojęs viršininkas ir tave nutarkuoja“, - nostalgijos praeičiai nejaučia vilnietis. Pradėję dirbti sau Dunčios „pasigavo“ jų šeimai tinkantį darbo ritmą, apsibrėžė poreikius ir darbo krūvį. „Kažkada savo darbuose galėjome padaryti didesnę karjerą, bet sąmoningai rinkomės tokius darbus, kad būtų galima prižiūrėti vaikus ir išeiti jų slaugyti, jei susirgo. Čia irgi dirbame be įtampos, o tokį atlyginimą, kokį samdomiems darbuotojams siūlo darbdaviai, užsidirbame tam skirdami mažiau laiko“, - lygino Irmantas. Mėgsta aktyvų laisvalaikį Nebūtiniems dalykams šeima pinigų nešvaisto, į užsienio keliones kasmet nevažiuoja. „Kai kada savaitgalinę kelionę užskaitai kaip didelę išvyką, o kad 2-3 savaitėms išvažiuotume į užsienį paatostogauti, taip būna retai“, - sakė V. Dunčia, dešimt metų Ispanijoje gyvenantį tėtį aplankęs tik keturis kartus. Tačiau, jo nuomone, ir neleidžiant daug pinigų Lietuvoje su draugais ir artimaisiais galima turiningai praleisti laisvalaikį: šeima mėgsta baidarių žygius, keliones, kai prastesnis oras žaidžia stalo žaidimus. „Būdamas studentas labiau skaičiuoji: renkiesi šokoladą, kuris kainuoja ne 2,10 Lt, o 1,90 Lt. Dabar perki nebūtinai pigesnę dešrą, renkiesi geresnę dantų pastą ar skalbimo priemones. Nebe visada taupai kokybės sąskaita. Bet kad visai neskaičiuotum, visada visi galai sueitų - taip nėra“, - pripažįsta trijų vaikų tėvas. Pavyzdžiui, V. Dunčiai nesuvokiama, kai kiti perka automobilius už 100 tūkst. litų. „Man labai skaudėtų širdį, jei nusipirkčiau mašiną, kurios vertė per metus kristų 30 proc. Arba išsivarai naują automobilį iš salono ir jis jau pigesnis. Man dar tikrai taip pinigais nesninga, kad galėčiau sau tai leisti“, - sako vyras, automobiliui skiriantis daugiausia 15-20 tūkst. litų, nes mokėti daugiau „jo kišenei“ būtų kvaila. Verslo idėja gimė pamačius patalpas Nusprendęs nebebūti samdomu darbuotoju Irmantas su žmona kurį laiką dirbo su baldais. Tačiau, kaip pasakoja, šis verslas nebuvo stabilus ir prognozuojamas: vieną mėnesį gaudavo daug pajamų, o kitą labai mažai. „Kažkada dirbau „Presto kepykloje“ komercijos direktoriumi ir pasvajodavau kažką panašaus turėti savo. Kartą grįždami iš darbo name, kuriame dabar „Fėjų kepyklėlė“, pamatėme nuomojamas patalpas. Stabtelėjom, pakalbėjom ir kažkaip atgimė kirbėjusi mintis, nes vieta pasirodė labai tinkanti kepyklėlei. Jos pavadinimas kilo vaikštant po Kaziuko mugę, kuri tuo metu vyko. Nesinorėjo tradicinio varianto su varpomis ir senovinėmis nuotraukomis, nesinorėjo kaimo mieste. Ir štai mugėje pamatėme lėlininkę, kuri pardavinėjo raganas. Tačiau „Raganų kepyklėlė“ ne pats tinkamiausias pavadinimas, todėl pasikalbėjom su ta menininke, ar galėtų mums padaryti fėjų. Lėlininkė padarė mums dešimt fėjų ir viskas aplink jas pradėjo suktis“, - prisiminė Irmantas. Taigi, jau dvejus metus fėjos neša šeimai pelną. „Tai nėra didmena, kaži kiek iš to neuždirbsi. Pavadinčiau rajono versliuku. Tačiau stabiliai ateina kažkoks kiekis žmonių. Daug priklauso nuo vietos, jei dar pataikai susirinkti gerą kolektyvą, viską suderini, gali uždirbti. Tik tiek, kad kol kas nesame išsimokėję paskolos už įrangą, tad kiekvieną mėnesį po 4 tūkst. litų už ją atiduodam. Tikimės, kad po pusantrų metų tie pinigai bus nebe verslo išlaidos, o mūsų pajamos“, - sakė Irmantas, ieškantis kitos geros vietos ir planuojantis „Fėjų kepyklėlės“ plėtrą. Gargžduose butai pigesni © DELFI Suomių kapitalo įmonėje „Ruukki Lietuva“ dirbantis Darius Kazakevičius šeimos mėnesio pajamas vadina vidutinėmis, tačiau pabrėžia, jog išlaidas tenka griežtai planuoti, nes šiuo metu remontuojamas už paskolą pirktas jų būstas Gargžduose. 28-mečio Dariaus bendraamžė žmona namuose augina du vaikus, mažajam vos keli mėnesiai. „Kai esi vienas, visus pinigus išleidi savo reikmėms. Gal ir dabar galėtum ne vaikui batus pirkti, o 100 litų išleisti klube. Tačiau tai būtų neadekvatu”, - sakė Gargžduose su šeima įsikūręs Klaipėdos universiteto absolventas, kuriam tarptautinis suvirinimo inžinieriaus sertifikatas leidžia šį darbą dirbti bet kurioje pasaulio šalyje. „Vis dėlto, mano šeimai emigracija būtų kraštutinis sprendimas. Nesvarbu, kad dabar sunku pragyventi, bet turiu aukotis šeimos labui, o ne kažkur važiuoti dėl didelių pinigų. Važiuoti visai šeimai būtų labai sudėtingas žingsnis ir radikalus sprendimas. Kol įmanoma dar čia kapstytis, liksim. Dabar gal reikia išlaukti sudėtingą laikotarpį, kaupti patirtį, o ateityje gal bus pasikeitimų ir dabartiniame darbe, nes iš principo jis man patinka, darbo sąlygos - geros“, - dalijosi D. Kazakevičius. Inžinierius supranta, kad mūsų atlyginimai negali būti kaip Skandinavijoje: „Lietuvos rinkoje darbo užmokestis kitoks ir tau negali mokėti dvigubai daugiau, negu kitam tokios pat kvalifikacijos žmogui. Tačiau kad atlyginimai Lietuvoje per maži ir žmonėms sunku pragyventi - akivaizdu“. Pastaruoju metu privataus kapitalo įmonės jau ieško darbuotojų, siūlo jiems geresnes sąlygas. Tačiau, D. Kazakevičiaus žodžiais, kur garantijos, kad pusę metų gavęs geresnį atlyginimą neliksi be nieko? „Stabilumas dabar svarbiau“, - mano dviejų mažiukų tėvas. Uždirbamo atlyginimo savo pinigais jis nevadina. „Reikėtų sakyti, jog tai - šeimos pajamos“, - akcentuoja Darius ir su DELFI skaitytojais dalijasi savąja išgyvenimo už lietuvišką algą strategija. Pusė atlyginimo tenka mokesčiams už būstą Būsto paskolai ir palūkanoms bankui Kazakevičiai per mėnesį sumoka 800 litų. Šildymo sezonu komunaliniai mokesčiai telefono ir interneto paslaugos dar kainuoja apie 700-800 litų. „Gaunasi taip, kad didžioji dalis arba pusė atlyginimo tenka įvairiems mokesčiams už būstą. Pragyvenimui lieka apie 1400-1300 litų per mėnesį“, - skaičiuoja D. Kazakevičius. Apie trečdalį minėtos sumos šeima išleidžia maistui, likusieji pinigai skiriami būsto remontui nenumatytiems atvejams, kai kas nors sugenda, suserga, priartėja gimtadieniai ar Kalėdos ir reikia dovanų. „Atostogų planavimas kol kas sudėtingas. Kai gyvenome vieni, buvo lengva. Bet kai sukūrėme šeimą, gimė vaikas, paskui atsirado dar vienas žmogelis - iš karto pasijuto, nes vaikų poreikiai dideli, reikia važiuoti pas gydytojus, o iš vaistinės be šimto litų neišeisi, nors, atrodo, paprasčiausius dalykus perki“, - sakė Darius. Gimus vaikams jis atidžiau renkasi ir maisto produktus, taip investuodamas į vaikų ateitį ir jų sveikatą. Atsisakė pramogų Paklaustas, ko padidėjus šeimai ir likus toms pačioms pajamoms atsisako, D. Kazakevičius visų pirma minėjo pramogas: kinus, teatrus ir koncertus. Šeima riboja ir tolimesnius išvažiavimus. „Nėra taip, kad dažnai keliautume, daugiausia važiuojame pas tėvus. Taigi, pagrindinės kelionės ir yra į tėviškes. Draugai dabar dažniau patys pas mus atvažiuoja, tad sakyti, kad gyvename laisvai, nesukdami galvos, kada bus atlyginimas - negalėčiau“, - sakė 28 metų inžinierius, pridurdamas, jog dėl pinigų ne jis vienas patiria nuolatinę įtampą ir mąstymą, kaip pragyventi, kaip papildomai prasimanyti pinigų Augant vaikams, jo manymu, spaudimas daugiau uždirbti bus dar stipresnis, nes „pasaulis sumaterialėjęs ir dabartiniams vaikams nepakaks to, ko užtekdavo mums ir tai lemia didėjanti įvairiausių daiktų pasiūla“. „Kol vaikas auga namuose, jam nieko daug nereikia. Bet pradės eiti į darželį, mokyklą, reikės daug daugiau visko. Todėl kai žiūriu į Lietuvos perspektyvą ir atlyginimus, kurie jau 4-5 metus neauga, matau: kasmet vis sunkiau pragyventi, nes net atlyginimų didėjimas nebepadengia infliacijos ir kainų šuolio“, - sakė DELFI pašnekovas. Sunkiausia, kol maži vaikai Nemažai Dariaus draugų, tarp kurių yra ir su keliais aukštaisiais išsilavinimais, išvažiuoja trumpam į užsienį, paskui pasikviečia šeimas ir pasilieka. „Visi esam jauni žmonės ir norim susikurti ateitį, kad vėliau būtų lengviau gyventi. Juk yra ne tik pagrindiniai poreikiai - kol jauni norisi ir išvažiuoti paslydinėti, paplaukioti baseinuose, pažaisti tenisą, pagaliau ne prabanga turėtų būti ir sporto klubo abonementas, nes dirbantiems biuruose sportuoti būtina. Lietuviams būdingas noras turėti savo namus, bet iš atlyginimo tam irgi nesusitaupysi, o daug kas bijo paskolų, todėl važiuoja dirbti į užsienį. Kiti draugai, panašiai kaip mes, gyvena Lietuvoje maksimaliai apriboję poreikius, nuo atlyginimo iki atlyginimo“, - kalbėjo Darius.Paklaustas ar pavyksta atsidėti pinigų nenumatytiems atvejams, Gargžduose gyvenantis vyras sakė, jog gyvenant nuomojamame bute, kol dar nebuvo paėmę banko paskolos savam, pavykdavo. „Dabar ir paskolą reikia mokėti, ir remontą baigti, todėl kartais tenka skolintis“, - sakė D. Kazakevičius, kurio šeima už paskolą nutarė pirkti tik būstą, o jo remontui skirti santaupas ir kiekvieno mėnesinio uždarbio dalį. „Pagalvojom, gal geriau 5 ar 10 metų pagyventi susispaudus, bet bankui mokėti mažiau palūkanų ir paskolos“, - motyvavo dviejų vaikų tėvas.Jo nuomone, finansiškai sudėtingiausias laikotarpis - kol paauga vaikai. Nes vienas iš šeimos turi juos prižiūrėti, o tai reiškia, kad jo galimybės uždirbti yra mažesnės. Kai mažieji pradeda eiti į darželį, jau tarsi galėtų dirti ir uždirbti abu, bet prisideda išleidimo į darželį ar mokyklą išlaidos. Kai pradės dirbti žmona, dėl pinigų bus lengviau, bet padidės ir išlaidos, nes vaikų bet kuo aprengęs į darželį ir mokyklą neleisi“, - stebuklų nesitiki D. Kazakevičius.„Visada yra įtampa ir galvojimas, kaip išsiversti su turimomis lėšomis“, - pripažįsta Darius, Mėnesiui pakaktų 4500 LT. Paklaustas, kokia alga leistų jam ir jo šeimai gyventi be įtampos, garsiai svarsto: „Jeigu galvotume labai realiai, ne apie prabangų gyvenimą, bet kad galėtume gyventi laisvai su dabartiniais šeimos poreikiais, 4500 litų mėnesinės šeimos pajamos būtų ta suma, kuri leistų normaliai pragyventi. Išeitų po 1000 litų kiekvienam ir 500 litų per mėnesį nenumatytiems atvejams“. Gaunant 4500 litų per mėnesį, D. Kazakevičiaus žodžiais, šeima jau galėtų planuoti atostogas, pasitaupyti kokiai kelionei į užsienį, leisti sau kelis kartus per mėnesį pavakarieniauti su šeima mieste. „Atrodo, trūksta ne tiek ir daug - reikėtų pridėti kokį 1500 litų ir gyvenimas palengvėtų, bet dirbti papildomą darbą, kai pagrindiniame atidirbti 8 valandas per dieną, o namuose laukia šeima - irgi ne išeitis“, - įsitikinęs Darius. Inžinieriaus manymu, Lietuvos mąstais jo atlyginimas nėra blogas, nemažai žmonių kažkaip pragyvena ir už mažiau. „Tačiau atlyginimo dydis irgi ne viską lemia: pavyzdžiui, žmogus gauna 1300 litų algos, bet yra paveldėjęs butą. Kadangi mes bankui mokame paskolą ir palūkanas, ir jam, ir mums tiek pat lieka pragyvenimui. Jei mums nereikėtų mokėti bankui, tai būtų didelis pliusas“, - pateikė pavyzdį D. Kazakevičius. Lietuva - trečia šalis Europoje pagal sergamumą hipertenzijos ligomis Kontroliuokite savo kraujospūdį (naudingi patarimai) Tyrimas: plinkantys vyrai dažniau serga širdies ligomis Ligos, nuo kurių pernai mirė daugiausiai žmonių „Prisikėliau iš numirusiųjų, ir taip yra ne tik gydytojų, bet ir bendradarbių dėka“, – įsitikinęs 42-ejų metų kaunietis Česlovas Spadavičius.nuotr: Ką daryti, kai nesinori nieko veikti? (30) Viktorija Grumblytė, missvictory.com 2014 m. balandžio 26 d. 10:07 Ką daryti, kai nesinori nieko veikti Tikriausiai kiekvienas yra buvęs tinginiu ir nenorėjęs nieko veikti. Žinoma, mes galime tai priimti savaime suprantamu dalyku ir stumti dienas „bimbinėdami“, tačiau tokios dienos nėra įsimintinos, jos nepaverčia mūsų laimingais ir skatina leisti brangų laikai visiškai veltui. Suprasdami faktą, kad turime tik vieną gyvenimą, reiktų jį nugyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje neturėtume ko gailėtis. Tačiau kai aplanko tingulys ar apatija, mums tai nerūpi. Mes tiesiog nenorime nieko veikti. Todėl šiandien siūlau Jums kelis būdus, kurie padės išvaryti tą nenorą. Išeikite pasivaikščioti. Juk vis tiek nieko nenorite. Pasivaikščiojimas nėra daug pastangų reikalaujanti veikla, tad tai nebus sunku padaryti. Eikite šiek tiek greitesniu žingsniu nei esate įpratę. Tarytum turėtumėte, kur eiti. Negalvokite nieko, o stebėkite aplinką. Visų pirma, tai padės, nes pailsės Jūsų smegenys. Be to, fizinis aktyvumas skatina norą ką nors veikti, todėl nemaža tikimybė, kad po pasivaikščiojimo noriau ką nors veiksite. Ką daryti, kai nesinori nieko veikti? (30) Viktorija Grumblytė, missvictory.com 2014 m. balandžio 26 d. 10:07 Ką daryti, kai nesinori nieko veikti? © Shutterstock nuotr. Tikriausiai kiekvienas yra buvęs tinginiu ir nenorėjęs nieko veikti. Žinoma, mes galime tai priimti savaime suprantamu dalyku ir stumti dienas „bimbinėdami“, tačiau tokios dienos nėra įsimintinos, jos nepaverčia mūsų laimingais ir skatina leisti brangų laikai visiškai veltui. Suprasdami faktą, kad turime tik vieną gyvenimą, reiktų jį nugyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje neturėtume ko gailėtis. Tačiau kai aplanko tingulys ar apatija, mums tai nerūpi. Mes tiesiog nenorime nieko veikti. Todėl šiandien siūlau Jums kelis būdus, kurie padės išvaryti tą nenorą. Išeikite pasivaikščioti. Juk vis tiek nieko nenorite. Pasivaikščiojimas nėra daug pastangų reikalaujanti veikla, tad tai nebus sunku padaryti. Eikite šiek tiek greitesniu žingsniu nei esate įpratę. Tarytum turėtumėte, kur eiti. Negalvokite nieko, o stebėkite aplinką. Visų pirma, tai padės, nes pailsės Jūsų smegenys. Be to, fizinis aktyvumas skatina norą ką nors veikti, todėl nemaža tikimybė, kad po pasivaikščiojimo noriau ką nors veiksite. Įsiklausykite į save. Jūs nenorite nieko veikti visai ne be priežasties. Kai viskas gerai, žmonės nori kažką veikti, jie dega aistra ir GYVENA! Jei yra priešingai, vadinasi nuklydote. Žinoma, galite vaidinti, kad tai yra normalu, kad visi kartais nieko nenori. Tačiau ignoruodami tai, kas svarbu, toli nenueisite. Juk nieko neveikimas skatina mus tik egzistuoti, bet ne gyventi. Nepulkite manyti, kad su Jumis viskas negerai, visko nutinka, tačiau svarbiausia yra, ar Jūs ką nors darote tam, kad neužstrigtumėte šioje situacijoje. Taigi, paieškokite priežasties, kodėl gi Jus aplankė apatija ir tingulys. Paprastai tai būna ko nors vengimas, realybės arba kokio nors darbo. Tačiau kodėl jūs to vengiate? O svarbiausia, ką reikia daryti, kad Jūsų neaplankytų tokie nemalonūs jausmai pagalvojus apie tai nuo ko bėgate? Jei nesate visiškai patenkinti savo gyvenimu ar susiklosčiusia situacija, nevaidinkite, kad viskas gerai. Neignoruokite to, kas svarbu. Tačiau taip pat ir nebandykite prisišaukti dėmesio rodydami, kaip viskas blogai ir gailėdami savęs. Taip laimingi nebūsite. Pagalvokite, kaip Jūs galite šią situaciją sutvarkyti. Kaip galėtumėte grąžinti ugnelę į savo gyvenimą ir imkitės veiksmų! Išeitis visuomet yra. Reikia tik ieškoti. Suraskite priežastį. Tam, kad norėtume ką nors veikti, mums reikia priežasties. Ir ne bet kokios, o tokios, kuri mus skatintų. Jei žinotumėte, kad ko nors neatlikę rytoj atsidursite gatvėje, noras ir motyvacija veikti atsirastų akimirksiu. Taip pat jei žinotumėte, kad koks nors veiksmas išpildys tai, apie ką svajojate jau 3 metus, pavers tai realybe, vėlgi negalėtumėte neveikti. Reikia turėti priežastis, vardan kurių niekuomet nesinorėtų pasiduoti ir nieko neveikti, kurios žadintų norą savo gyvenimą paversti šedevru. Pasikalbėkite su tinkamu žmogumi. Kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, kuris įkvepia. Tokie žmonės gyvena su entuziazmu, būna pozityvus ir pasiruošę veikti. Pakalbėkite su tokiu žmogumi apie tikslus ar galimybes. Paprastai mes užsikrečiame tokių žmonių energija (žinoma, jei nepraleidžiame laiko su jais mintyse kritikuodami) ir patys atrandame norą veikti. Todėl būkite atviri idėjoms, ieškokite įkvepiančių žmonių aplink ir net nepastebėsite, kaip nenoras veikti tiesiog dings! Neturėkite per daug darbų. Paprastai apkrauta dienotvarkė mus taip gąsdina, kad apskritai nenorime daryti nieko. Pagalvokite, ar visi darbai Jūsų dienotvarkėje yra svarbūs, ar visus būtina padaryti ir ar visus būtina padaryti dabar. Pasistenkite vienai dienai nenusistatyti daugiau darbų nei Jūs galite įvykdyti be streso ir nedaryti to, kas nėra būtina. Pagalvokite, dėl kokios priežasties Jūs darote visus darbus, ir įvertinkite, ar visos priežastys iš tiesų yra svarios. Šis momentas yra vienintelis Jūsų tikras turtas, ši akimirka yra Jūsų gyvenimas. Vertinkite ją. Nešvaistykite jos ir tegu Jūsų gyvenimas prilygsta stebuklui! Ilgi kaip ir ilgi frazeologizmai Reikšmė- gyvenimą laikau pakankamai reikšmingu poligonu,kuriame esu išbandomas "Aš" Žodis "Palyda"- čia palydi tik ne didybė,bet paprastojo angelo globa. Remontas- kūnų remontas ar traukinių remontas, tai skirtingos jų remonto bazės. Kova- erelis kovos už savo išlikimą 1000čiu procentu, o kaip su mumis... Kepinys- apskrudęs ir pajuodęs duonos kepalas, man klasikinis duonos idealas.. Mulas- zoofizikos aiškiaregiai negaletų ižvelgti karvėje mulo savybių, nes sunkiai ji nedirba Taigi ji ne mulė, o tik kitas kanopinis. Kanopinis- karvė, kanopinis arklys, kanopinis avinas.. Laiptai- patys simboliškiausi ir įdomiausi laiptai Majų piramidžių.Deja deja, bet šiais laiptais Aš iki šiolei nekopiau.. kopti galima į kalnus,kopti galima į kopų kalvas, kopti galima ir karjeros laiptais Apolonas- buvo senovės graikų Saulės Dievas, muzikos,mokslo globėjas, bei greitos minties Dievas. Šiais laikais jis gal būt būtų ir INTERNETO globėjas!

L. Balsys: skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavime žengtas svarbus žingsnis (0) www.alkas.lt 2013 05 23 23:59 Gegužės 23 d. Seime pritarta žemės gelmių įstatymo pataisoms dėl skalūninių dujų paieškos reglamentavimo. Įstatymų projekte numatoma, kad turėtų būti atliekamas privalomas poveikio aplinkai vertinimas ne tik angliavandenilių gavybos, bet ir žvalgybos darbams. Taip pat Seime pritarta nuostatai, kad e draudžiama laidoti ir palikti radioaktyvias bei toksiškas medžiagas, kurios žvalgant ir išgaunant skalūnines dujas būtų išsiurbiamos iš žemės. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas ir Seimo narys Linas Balsys teigia, kad šios įstatymo pataisos sukuria pagrindinius saugiklius, leidžiančius ginti Lietuvos žemę nuo neigiamo poveikio, galimo vykdant skalūninių dujų žvalgybą ir gavybą. „Labai džiaugiuosi, kad šiandien Seimui užteko politinės valios pasipriešinti dideliam spaudimui iš naftos ir dujų giganto „Chevron“, aktyviai palaikomo prezidentūros. Po svarstymo pritarta pataisoms, kurios, praktiškai užkirstų kelią vartoti agresyvias ir pavojingas aplinkai bei žmonių sveikatai hidraulinio ardymo technologijas. Linkiu kolegoms Seime ir per įstatymo pataisų projekto priėmimą būti tokiais pat pilietiškais. Tikiu, kad įstatymą pasirašys ir prezidentė, apsisprendusi, galų gale, ją rinkusių žmonių, o ne „Chevron” naudai“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos lyderis. L. Balsys apgailestavo, kad įstatymų pataisos vyksta jau paskelbus skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos vykdytojus. „Manau, kad hidraulinio ardymo technologijos naudojant toksiškus chemikalus, Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungos turėtų būti uždraustos ir tikiu, kad taip ir bus. Vakar bendravau su Europos Komisijos nare Koni Hedegard (Connie Hedegaard), kuri yra atsakinga už klimato kaitą. Ji pripažįsta, kad Europos Sąjunga mąsto lygiai taip pat ir iki metų pabaigos mums pateiks savo išvadas dėl privalomų aplinkos apsaugos direktyvų, susijusių su skalūninių dujų žvalgyba ir gavyba“, – teigė Seimo narys. Pasak Lietuvos žaliųjų partijos lyderio, skalūninių dujų žvalgyba ir gavyba ne tik pakeis Žemaitijos kraštovaizdį, bet ir užterš gamtinius išteklius. „Žemaitijoje yra du gamtiniai rezervatai, šimtai saugojamų gamtos buveinių ir objektų, ūkininkų, kurie vykdo ekologinę žemdirbystę. Skalūnų dujų paieškos sunaikins ekologinius ūkius, kraštovaizdį, o taip pat pakenks gyvybiškai svarbiems vandens ištekliams“, – sakė L. Balsys. Jei Seimas dar po vieno balsavimo priims šiandien svarstytas pataisas, jų pakeitimai turėtų įsigalioti nuo liepos mėnesio. REKLAMA Susiję straipsniai: Tautininkai piketavo prieš skalūninių dujų gavybos sutartį su „Chevron“ (nuotraukos) Atsinaujinusiai žaliųjų partijai vadovaus Seimo narys L.Balsys Prie Seimo rūmų įvyko piketas dėl skalūninių dujų (nuotraukos, video) Prie Seimo įvyks mitingas „Ne – skalūninių dujų žvalgymui ir gavybai!“ Gegužės 9 d. per Lietuvą nuvilnijo protestų prieš skalūnų dujų gavybą banga (video) Prezidentė priima skalūnų dujų žvalgus, žalieji perspėja – neskubėti

http://www.panoramas.lt 

Get what your PC needs to run at its best. Run the free version of Powersuite 2013.

GIMTA MARK WELL photos search engine

SAMOGITIANS IN LITHUANIA

Google+

France Closer to Reviewing Arms Sales to Russia in Future Sanctions R. Bogdanas. Referendumas? Okupendumas.  (2) Ramūnas Bogdanas, www.DELFI.lt 2014 m. kovo 17 d. 09:10 Po Krymą šmirinėja ginkluoti žalieji žmogeliukai. Yra daug ženklų, rodančių, kad jie yra Rusijos ginkluotosios pajėgos, bet du aukščiausi tų pajėgų vadai prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu sako, kad tai netiesa. Tai esančios neaišku nuo ko besiginančios Krymo savigynos pajėgos. Pasak V. Putino, uniformas jie nusipirkę parduotuvėse, o apsišaukėlis Krymo premjeras Sergejus Aksionovas patikslino, jog pinigų sumetė Krymo verslininkai, užteko net nupirkti 50 rusiškų kariškų šarvuotų automobilių „Tigr“. Patys žmogeliukai prasitaria esantys Rusijos kariškiai, o jų ginkluotė kalba pati už save. Dėl tokių prieštaringų žinių jiems tinka apibrėžimas „Neatpažinti Kariniai Objektai“, NKO. Kruopščiai ištyrus net tokius mįslingus reiškinius, kaip „neatpažinti skraidantys objektai“ (NSO), didžioji dalis atvejų paaiškinama. Ukrainos vyriausybė turėtų atlikti išsamų NKO reiškinio tyrimą, paremtą faktais, liudijimais ir daiktiniais įrodymais, kuris atskleistų pasauliui žaliųjų žmogeliukų Kryme mįslę. Tada paaiškėtų, kas privalo atsakyti už ginkluotų būrių savivaliavimą Ukrainos teritorijoje: Marsas, V. Putinas ar S. Aksionovas. Ukrainos parengta knyga „NKO. Paslapties skraistę nuėmus“ turėtų tapti bestseleriu tarptautinę teisę prižiūrinčiose organizacijose. Kremlius vis primena Kosovą kaip pavyzdį, tačiau tai visai kita istorija. Ramūnas Bogdanas NKO pirmą kartą apsireiškė vasario 27 d. 4 val. ryto, užimdami Krymo regiono Parlamento ir Vyriausybės rūmus. Išviję vietos miliciją, susinešė dėžes ginklų, profesionaliai pasirengė gynybai. Ant pastato suplevėsavo Rusijos vėliava. Dieną ginkluoti žali žmogeliukai tikrino besirenkančius deputatus, atėmė iš jų mobilius telefonus. Tokioje aplinkoje įvyko deputatų balsavimai, kuriais atstatydinta Vyriausybė, išrinktas naujas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas iš rusiškos partijos, laimėjusios rinkimuose vos 4 proc. balsų, patvirtintas nutarimas skelbti referendumą dėl Krymo autonomijos laipsnio. Abejotina, ar galima laikyti laisvu balsavimu procedūras ginkluotų nežinomųjų užgrobtame pastate. Teko girdėti, jog ir kvorumo nebūta, nes kai kurių nesančių deputatų vietas salėje užėmė užpuolikai, kad pakaktų balsų. „Liaudies valiai išreikšti“ iš pradžių buvo numatyta gegužės 25 d. Po to dirigentai ėmė skubėti, per du kartus spektaklį paankstino iki kovo 16 d., o patį autonomijos svarstymo tekstą pakeitė į paraišką Rusijos glėbin. Per tą laiką į Ukrainos teritoriją, į Krymą vis plūdo papildomi žaliųjų žmogeliukų būriai, kurie apgulę primygtinai reikalavo perduoti jiems Ukrainos karinius objektus. Tokiomis sąlygomis vykdomi ne referendumai, o okupendumai. Tie, kas vadina kovo 16 procedūras „referendumu“, iškart patenka į Kremliaus kuriamo spektaklio sceną. Pats vienas plikas žodis, jei jis viešai mirga marga naujienose ir apžvalgose be įvertinimo, jau pakankamai daug palankaus pasako, kas naudinga okupantui. Toliau – bet jau Kremliauspasiūlytoje „referendumo“ scenoje – svarstoma, ar jis legalus, ar ne visai, ar kas klastojama. Esmė ta, kad kovo 16 d. vyko ne referendumas, o okupendumas, iš kurio bandoma sukurti figos lapelį agresoriui. Kitaip nei škotai, krymiečiai renkasi ne tarp nepriklausomybės ir seno statuso, o tarp seno statuso ir prisijungimo prie kitos valstybės. Niekas jiems nėra išaiškinęs, kokios gali būti pasekmės. Pasirinkimas yra emocinis, niekuo daugiau nepagrįstas. Ramūnas Bogdanas Rengėjai net nesistengia vaidinti pagal žanro normas, todėl leidžia balsuoti net Rusijos piliečiams. Biuleteniai metami į permatomą urną, kad stebintys iškart matytų, ar neprasmuko prie balsavimo priešas su neteisinga nuomone. Pasirinkimo nėra – jei nenori į Rusiją, esi fašistas, ir už tavo sveikatą niekas neatsako. Krymo totoriai, menantys savo tautos tremtį 1944 m., okupendumą boikotuoja. Bachčisarajuje, kur gyvena daug totorių, nepavyko surinkti net balsavimo punktų komisijų, bet oficialiai skelbiamas melas, kad totoriai eina balsuoti. Šaunuolis mūsų ambasadorius Petras Vaitiekūnas, tokią dieną būdamas Bachčisarajuje ir moraliai palaikydamas totorius. Ukrainos konstitucija skelbia, kad tokiu klausimu referendumas galėtų vykti tik visos šalies mastu. Rusija, kuri yra garantavusi Ukrainos sienų neliečiamumą, putoja dėl Krymo teisės apsispręsti, o savo teritorijoje yra išvis uždraudusi bet kokius svarstymus dėl teritorinių apsisprendimų, ir už pažeidimą baudžia iki 5 metų laisvės atėmimo. Kremlius vis primena Kosovą kaip pavyzdį, tačiau tai visai kita istorija. Serbai sukėlė humanitarinę katastrofą Kosove, ėmę naikinti vietinius albanus. Rusai serbus palaikė, todėl dėl Rusijos veto JT Saugumo taryba negalėjo priimti jokio sprendimo, tik stebėti etninį valymą (už jį tuometinis Serbijos prezidentas Slobodanas Miloševičius vėliau buvo teisiamas tarptautinio Hagos tribunolo). Belgradas 1999 m. atsisakė įleisti į Kosovą tarptautinius taikdarius. Todėl NATO ėmėsi karinių veiksmų ir atmušė serbams norą išpjauti albanus Kosove. Po to net 8 metus Kosovą administravo Jungtinės Tautos, buvo sukurtas tarptautinis taikos planas, kurį JT blokavo Serbija ir Rusija. Tik tada Kosovo parlamentas 2008 m. paskelbė nepriklausomybę, įvardindamas tai kaip sui generis, t.y., precedento nekuriantį aktą su ypatingomis aplinkybėmis. Nepamatuotas entuziazmas dažnai atneša skaudžias pasekmes. 1938 m. Čekoslovakijoje gyveno apie 3 mln. vokiečių, kurie verkė iš laimės, kai Hitleris įžengė pas juos į Sudetus. Po dešimties metų Čekoslovakijoje liko tik 40 000 vokiečių. Ramūnas Bogdanas Net įsiveržus dėl humanitarinių priežasčių, negalima keisti teritorinės priklausomybės. Juolab, Kryme tokių priežasčių nėra. Dar mažiau panašumo į rengiamą referendumą Škotijoje. Paskutinius rinkimus 2007 m. Škotijoje laimėjo Škotijos nacionalinė partija, žadėjusi rinkėjams referendumą. Tada vyko derybos su centrine valdžia Londone, ir galiausiai buvo sutarta, kad referendumas įvyks šiemet, rugsėjo 18 d. Porą metų jau trunka kampanija, aiškinanti škotams, ką jie laimės ar praloš vienu ir kitu atveju.  Kitaip nei škotai, krymiečiai renkasi ne tarp nepriklausomybės ir seno statuso, o tarp seno statuso ir prisijungimo prie kitos valstybės. Niekas jiems nėra išaiškinęs, kokios gali būti pasekmės. Pasirinkimas yra emocinis, niekuo daugiau nepagrįstas. Lygiai taip skubotame referendume lietuviai atsisakė VAE, nelabai suprasdami, ko jie atsisako ir ką vietoj to turės. Viena pagrindinių referendumo taisyklių, kurios derėtų laikytis ir Lietuvoje: žmonės turi būti paruošti referendumo klausimui. Akivaizdu, kad didelė dalis rusakalbių krymiečių, sudarančių apie 60 proc. gyventojų, yra apimti euforijos dėl žaliųjų žmogeliukų ir Žirinovskio pažadų, kad su Rusija jiems atsivers rojus žemėje. Kiti krymiečiai yra maždaug 25 proc. ukrainiečių ir 15 proc. senųjų Krymo gyventojų totorių, bet vietos rusams jie nerūpi. Nepamatuotas entuziazmas dažnai atneša skaudžias pasekmes. 1938 m. Čekoslovakijoje gyveno apie 3 mln. vokiečių, kurie verkė iš laimės, kai Hitleris įžengė pas juos į Sudetus. Po dešimties metų Čekoslovakijoje liko tik 40 000 vokiečių. Rusija buvo apimta visuotinės ekstazės ir begalinės meilės carui, kai 1914 m. stojo į karą prieš Vokietiją. Iš rusiško patriotizmo net Sankt Peterburgą į Petrogradą pervadino. O vos po trejų metų neliko caro, ir rusai šaudė vieni kitus. Dėl Krymo okupendumo nelegalumo JT Saugumo taryba rezoliucijos nepriėmė: Rusija pasinaudojo veto teise. Kinija susilaikė paaiškindama, jog nenorinti aštrinti konflikto, ir pasiūlė savo kaip tarpininkės paslaugas. Kitos 13 Saugumo tarybos narių balsavo už rezoliuciją. Tačiau tokią rezoliuciją Ukraina gali pateikti JT generalinei asamblėjai, kur veto teisė neveikia. Rusijai gresia tarptautinė izoliacija. Nepabūgo TSRS 1939 m., kai ją išmetė iš Tautų Sąjungos už Suomijos užpuolimą, nepabūgs Rusija ir dabar, kai su ja gražiuoju bandoma tartis. Ji remiasi savo istorine patirtimi. Tai, ką Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsivežė į susitikimą su JAV valstybės sekretorius Džonu Keriu Londone okupendumo išvakarėse, labai priminė garsųjį Pasaulinio karo išvakarių 1939 m. Molotovo–Ribentropo paktą, kuris nulėmė ir Lietuvos likimą. Šių dienų Molotovo vaidmenį atlikęs S. Lavrovas pateikė penkių punktų planą, kaip kas turi vykti Ukrainoje. Aišku, Ukrainos neatsiklausiant, ar jai patinka tokia perspektyva. Laimei, šįkart neatsirado Ribentropo, ir šalys išsiskyrė be rezultatų. Pasaulis smarkiai pasikeitė nuo tų laikų tvarkos, kurią bando reanimuoti Rusija. Ginkluotas okupendumo rezultatais, V. Putinas užsiima derybines pozicijas dėl Ukrainos. Jei tai padarys bent kokį įspūdį JAV ir ES – laukite agresijos tęsinio. Jei ne – prasidės lėtas, bet platus ekonominis ir finansinis spaudimas Rusijai. http://www.delfi.lt/news/ringas/abroad/r-bogdanas-referendumas-okupendumas.d?id=64289636#ixzz2wCc17EXD

                               GIMTA MARK WELL TERMOKERAMIKA

modeirmode©

https://m.facebook.com/home.php?_rdr

www.letaeige-sulciaspaude.lt 

10 patarimų kurie yra neginčytini:

Taisyklė Nr. 1 – nesiskolink

Lietuvoje ir pas mamą, ir pas kaimyną iš bėdos galėjai užsukti – litą kitą pasiskolinti. Anglijoje niekas neskuba pinigų dalinti, o jeigu ir nusprendžia padėti – žinok, kad ilgai ir brangiai už tą gerumą mokėsi.
Ne paslaptis, kad lietuviui sunku taupyti – dažniausiai todėl, kad ir taip galą su galu vos suduria. Tačiau išvykus gyventi į svečią šalį, kur gyvenimo tempas, taisyklės ir poreikiai yra visiškai nauji, nori nenori tenka išsiugdyti naujus išlikimo įgūdžius.

Jeigu tau tiesia pagalbos ranką, įsitikink, kad tą ranką puikiai pažįsti (geriausia – jei atsimeni dar iš Lietuvos), nes dažnai pasitaiko – vienas delnas glosto, kitas muša...

Būk tikras, kad skolą įstengsi grąžinti, nes lietuvių išmintis sako: „Nori prarasti draugą – pasiskolink arba paskolink pinigų.“
Taigi, taisyklė Nr. 1 – nesiskolink. Taupydamas ir atsidėdamas „juodai dienai“ gali išvengti kur kas didesnių problemų nei pinigų stygius.

Taisyklė Nr. 2 – ieškok draugų

Ne paslaptis, jog savas pagailės labiau nei svetimas. Tad nesigėdyk paprašyti pagalbos ar prieglobsčio artimųjų, ypač jei į užsienį savarankiškai vyksti pirmą kartą.

Šiais masinės emigracijos laikais jau sunku surasti žmonių, iš kurių aplinkos niekas neemigravę. Anglijoje susitinka dešimtis metų nesimatę pusbroliai ir pusseserės, klasiokai ir grupės draugai, kaimynai ir bendradarbiai.

Patyrusio senbuvio, nesvarbu, kas jis tau būtų, pagalba svetimoje šalyje yra neįkainojama. Ne tik sprendžiant visas įmanomas finansines problemas (būstas, maistas, darbas, internetas), bet ir ne ką mažiau svarbius psichologinius ir moralinius klausimus.

Nemanyk, kad šioje šalyje tavęs laukia išskėstomis rankomis. Vietą po saule čia teks išsikovoti nagais ir dantimis. Silpnų nervų atstovams, linkusiems į depresiją ir bijantiems vienatvės, Anglija gali tapti didžiausiu gyvenimo košmaru. Bet kokiu atveju, visos pradžios sunkios, o kenčiantiems – dangus.

Tad taisyklė Nr. 2 – prieš išvykdamas ieškok draugų ir pažįstamų. Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, žmonės gyvena tarsi painiame voratinklyje, kuriame pažintys lemia viską.

Taisyklės Nr. 3 – už pagalbą atsilygink

Emigruojantį lietuvį labiausiai domina kertinis jo būsimojo gyvenimo klausimas – darbas. Juk dėl to žmogus ir pasiryžta palikti savo jaukų lizdelį gimtinėje – kad svetimoje šalyje dirbtų ir užsidirbtų.
Svarbu suvokti, jog kuo daugiau meškerių užmesi, tuo didesnė tikimybė pagauti žuvį. Nepaisant vyraujančios nuomonės, kokie neva pikti ir pavydūs yra lietuviai, širdyse vis tiek atsiranda vietos atjautai ir gerumui. Jeigu gali, pagelbėja ir patarimų broliui lietuviui nešykšti: kur darbo ieškoti, kur šefas – šykštuolis, o kur atlyginimas geresnis.

Tačiau stop – gerumas gerumu, o kokia iš to nauda tavo gelbėtojui? Tokia reakcija nėra vien lietuvio gobšumas ar Rytų europiečio yda – tai šiuolaikinės visuomenės bruožas, kai už pagalbą tikimasi atlygio.

Tad taisyklė Nr. 3 – už suteiktą pagalbą atsilygink. Ne todėl, kad tavęs prašys tai padaryti, bet todėl, kad pasaulis šiandien balansuoja ant plonytės raudonos linijos – „indėlis ir pelnas“ arba kaip mes, lietuviai, sakom – „ranka ranką plauna“. Beje, atlygis ne visuomet pinigais matuojamas. Kas gi nežino, kaip mūsų tauta vaišes mėgsta, kaip skaniai, alumi užsigerdami, cepelinus kerta? Tad jei tavo geradarys atkakliai nereikalauja procento nuo pirmosios algos, draugiškai pavaišink jį sočia vakariene ar kitaip parodyk savo dėkingumą.

Taisyklė Nr. 4 – nepiktnaudžiauk svaigalais

Sunku paneigti faktą, kad mūsų tauta yra linkusi vartoti alkoholį, o svarbiausia – vartoti jį per dažnai ir per dideliais kiekiais. Tenka pripažinti, kad žalingi įpročiai svečioje šalyje tik dar labiau išsikeroja. Įtemptas gyvenimo ritmas ir nuovargis, dažną kankinanti vienatvė, įprastos aplinkos, maisto ir pramogų stoka daugelį sunkiai dirbančių žmonių paskatina rinktis lengviausią kelią užsimiršti – išlenkti taurelę.

Deja, toks atsipalaidavimas yra tarsi kortų namelis, kurį be jokių didesnių pastangų nupučia „pagirių liūdesys“. Po to gyvenimas atrodo tik dar sunkesnis, vienatvė – gilesnė, o nostalgija – stipresnė.

Taigi, taisyklė Nr. 4 – nepiktnaudžiauk svaigalais. Net jeigu esi įsitikinęs, kad sveikatai alkoholis nekenkia, verčiau susimąstyk apie piniginės turinį – juk parsivežti apvalią sumelę grynųjų ir buvo viena didžiausių tavo svajonių bei svariausių emigracijos priežasčių.

Taisyklė Nr. 5 – tobulėk

Liūdna pripažinti, tačiau daugumos Anglijos lietuvių gyvenimo būdas yra neįtikėtinai panašus ir... nuobodus. Kiekvieną dieną tas pats maršrutas „darbas–namai–parduotuvė“, kurį savaitgaliais vainikuoja audringas ir, žinoma, neblaivus vakarėlis. O pirmadienį „trukt už vadžių – vėl iš pradžių.“

Ne vienas tautietis tokį savo elgesį teisina pernelyg skurdžiu biudžetu arba per dideliu nuovargiu – ką čia įdomesnio ir naudingesnio nuveiksi.
Tačiau kiek laiko gali tęstis tokia rutina? Ar taip gyvendamas neimi jaustis tarsi bėgimo ratelyje įstrigęs žiurkėnas ar užprogramuotas robotas? Nesvarbu, kad emigravai – gyvenimas nesustojo ir nelaukia tavęs grįžtančio.

Todėl taisyklė Nr. 5 – pamatyk daugiau ir tobulėk. Gyvenant tokioje šalyje kaip Anglija, kur daugybė muziejų, parodų ir pramogų siūlomos nemokamai, kur žmonės negaili nei laiko, nei lėšų savo gerovei kurti, būtų tiesiog nuodėmė pasiduoti nuobodžiam ritmui ir alaus bokale paskandinti įgimtą pažinimo troškimą.

Taisyklė Nr. 6 – būk atsargus

Emigracijoje neišvengiamai įsižiebia naujos draugystės, įsiplieskia karščiausios meilės ir užsimezga, rodos, glaudžiausi ryšiai. Deja, labai dažnai pasitvirtina posakis „kas gražiai prasideda, nebūtinai taip pat gražiai pasibaigia.“

Labai svarbi taisyklė Nr. 6 – būk atsargus. Ne visi nauji pažįstami bus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tyri lyg šaltinio vanduo. Galbūt tau pasiseks, ir dauguma naujų draugų pasirodys esą tikri geraširdžiai, tačiau paprastai vis tiek atsiranda bent vienas niekšelis, sugebantis prikiaulinti.

Atsiverk tik tiems žmonėms, kurie jau įrodė esantys verti tokio pasitikėjimo. Geriau būk įtaresnis, nei, naiviai patikėjęs, skaudžiai nusvilk nagus.

Taisyklė Nr. 7 – mokykis užsienio kalbos

Paprastai lietuviai bendrauja su lietuviais. Daugelis nespjauna į draugystę su rusais ar lenkais, tačiau retas kuris gali pasigirti turįs draugų anglų.

Neverta stebėtis. Šios problemos priežastis – kalbos barjeras, kuris lietuviui dažnai pakiša koją ieškant ne tik pažinčių, bet ir darbo, geresnio išsilavinimo ar netgi įdomesnių pramogų. Todėl taisyklė Nr. 7 byloja – mokykis užsienio kalbos. Anglų ar (ir) tos šalies, į kurią išvažiavai. Gerbk vietinius ir jų kultūrą.

Anglija yra viena spalvingiausių ir tolerantiškiausių valstybių pasaulyje, tačiau tai nesuteikia teisės kitataučiui tarpti šioje visuomenėje, nepripažįstant tradicijų ir nerodant jokių pastangų prisitaikyti prie čia diktuojamo gyvenimo būdo.

Kalba reikalinga ne vien tik tam, kad parašytum CV ar mokėtum paklausti kelio. Kalba – tai vieninteliai vartai į laisvo, savimi pasitikinčio žmogaus pasaulį.

Taisyklė Nr. 8 – žinok savo teises

Kasdien tenka girdėti liūdnų istorijų, kaip sukčiai apgavo eilinį tautietį: prižadėjo aukso kalnus, įtikino susimokėti už įdarbinimą ar CV parengimą, o vėliau dingo kaip į vandenį.

Todėl atsimink taisyklę Nr. 8 – žinok savo teises. Legalios darbo agentūros Anglijoje neturi teisės ir niekada nereikalauja mokėti už įdarbinimą ar tokias paslaugas kaip CV parengimas. Tačiau apgavikai tik ir laukia naujokėlių, nieko nenutuokiančių apie Anglijoje veikiančią sistemą, kaip velnias kryžiaus bijančių policijos, tačiau pasiruošusių atiduoti paskutinius marškinius, kad tik gautų geresnį darbą. Būk gudresnis už penktoką, neleisk niekšeliams lengvai pasipelnyti. Jei vis dėlto tave apgavo, kreipkis į policiją – nusikaltėliai yra jie, o ne tu.

Taisyklė Nr. 9 – nebūk įžūlus

Jeigu esi gudrus ir apsukrus iš prigimties, nebūtina to įkyriai demonstruoti ir savo „naujoko“ gudrumu erzinti senbuvių. Kad ir kaip tau būtų sunku patikėti, bet jie šią šalį pažįsta kur kas geriau.

Taisyklė Nr. 9 skelbia – nebūk įžūlus. Nors praleidai čia jau mėnesį ar du ir, rodos, tau tikrai neblogai sekasi, nepulk visiems įrodinėti savo tiesų ir nesivelk į aršias diskusijas su tais, kurie savo laiką svetimoje šalyje skaičiuoja metais ar dešimtmečiais.

Gaila, bet labai dažnai pasitaiko, kad tokie gudruoliai dėl per didelio pasitikėjimo savo jėgomis patenka į bėdą, o tada tenka pasprausti uodegą ir prašyti senbuvių pagalbos.

Taisyklė Nr. 10 – saugok piniginę ir dokumentus

Artėjant prie šio subjektyvaus taisyklių sąrašo pabaigos norėtųsi aptarti paskutinį, tačiau ne mažiau svarbų punktą.

Taisyklė Nr. 10 – nesinešiok visų dokumentų. Judriame didmiestyje galimybė pamesti ar prarasti piniginę su pinigais ir dokumentais yra kone milžiniška. O po to laukia išlaidos ir rūpesčiai: teks rūpintis nauju pasu ar tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu ir kitais dokumentais, už kuriuos dar turėsi pakloti nemenką sumelę.

Be to, geriau net nebandyti įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu pasą rastų apsukrus piktavalis ir parduotų tavo tapatybę geresnio gyvenimo Europos Sąjungoje ieškantiems piliečiams. Nespėsi nė mirktelėti, o tavo vardu jau dirbs koks nors Olegas ar Olga iš Ukrainos.

Atsarga gėdos nedaro, o neatsargumas priverda daug košės.

Šaltinis:

GIMTA MARK WELL (!) - Videopasaulis.ltKiaulienos nuokrapštų džiaugsmas neatsveria Vilniaus M&S parduotuvės apsileidimo. Kiaulės nuokrapštos jau Lietuvoje, bet M&S dar stengtis ir stengtis | Laukinės žąsys www.laukineszasys.lt Prasidėjo gerai: parduotuvės M&S maisto skyriuje, nors ir nežmoniškai brangiai (beveik 8 litai, 7,99, kai Anglijoje, pas mėsininką arba Waitrose, tik £0.65 – £0.75), pasirodė kiaulienos nuokrapštos, arba skrečingai*.

Post by „Žinių radijas“ internete.